LR Transporto priemonių draudikų biuro statistika atspindi, kad šiemet jau gauta apie 1,4 tūkst. pranešimų apie vairuotojų, neapsidraudusių privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimu, sukeltas žalas. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ekspertų teigimu, šiuo metu Lietuvos keliuose apie 10 proc. vairuotojų važinėja neapsidraudę. Jie sutaupę draudimui kelis šimtus litų rizikuoja užsikrauti ant pečių tūkstančius siekiančią skolą.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas teigia, kad nors tikslios statistikos nėra, palyginus automobilių, turinčių galiojančią techninę apžiūrą, bei apdraustų automobilių skaičių, galima sakyti, kad apie 10 proc. vairuotojų į gatves išvažiuoti ryžtasi neapdraustu automobiliu.
„Lietuvoje sukurta sistema, užtikrinanti, kad eismo įvykio metu nukentėjusiojo vairuotojo interesai būtų visuomet apsaugoti. Jeigu eismo įvykį sukelia neapsidraudęs vairuotojas, nukentėjusiajam žalą atlygina LR Transporto priemonių draudikų biuras. Tačiau tai nereiškia, kad neapsidraudęs vairuotojas išvengia atsakomybės – LR Transporto priemonių draudikų biuras visuomet išsireikalauja, kad išmokėtą išmoką kompensuotų įvykio kaltininkas“, – pasakoja A. Pilčicas.
Taupydami praranda devynis kartus daugiau
LR Transporto priemonių draudikų biuro statistika atspindi, kad per šių metų pirmus dešimt mėnesių buvo gauta 1,2 tūkst. pranešimų apie neapsidraudusių vairuotojų sukeltus eismo įvykius Lietuvoje. Tačiau realus tokių eismo įvykių mastas didesnis, kadangi nemenka jų dalis registruojama pavėluotai – kad ir po metų ar dviejų. LR Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, šiemet, atmetus ypač didelėmis sumomis išsiskiriančias žalas, vidutinė neapsidraudusių vairuotojų sukeliama žala siekia 2,7 tūkst. litų. Iš viso šiemet per pirmus dešimt mėnesių pranešta apie 2,7 mln. litų žalų sumą.
„Rizikuojantiems važinėti be draudimo reikėtų įvertinti, kad vieną kartą sukėlus eismo įvykį sumokėti reikėtų tiek, kiek už 9 metų draudimo apsaugą – ir tai tik vertinant, kad sukelta statistiškai vidutinė žala“, – teigia A. Pilčicas. Jo teigimu, UADB „ERGO Lietuva“ draudimo istorijoje yra pasitaikiusių ir kelis milijonus litų siekiančių žalų.
Neapsidraudę vairuotojai daugiausiai rūpesčių sukėlė vokiečiams
Toks pats žalos nukentėjusiesiems nuo neapsidraudusio vairuotojo atlyginimo principas kaip Lietuvoje galioja ir 45 užsienio šalyse, kurios yra prisijungusios prie Žaliosios kortelės sistemos. LR Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, šiemet sausio-spalio mėnesiais jau buvo gauti 155 pranešimai apie neapsidraudusių Lietuvos vairuotojų sukeltus eismo įvykius užsienyje. Šiemet daugiausiai avarijų neapsidraudę lietuviai sukėlė Vokietijoje.
Užsienyje neapsidraudusių vairuotojų žalos išsiskiria savo dydžiu – šiųmetinių žalų suma sudaro net 2,6 mln. litų. Užsienyje be draudimo važinėjantys lietuviai eismo įvykių sukėlė beveik 8 kartus mažiau nei Lietuvoje, tačiau bendra žalų suma užsienyje mažesnė tik 258 tūkst. litų.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ šiemet per pirmus dešimt mėnesių registravo 14,6 tūkst. vairuotojų patirtų žalų – penktadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per šį laikotarpį nukentėjusių vairuotojų žaloms padengti UADB „ERGO Lietuva“ išmokėjo 27 mln. litų.
