„Kalbant apie deklaravimo rezultatus – maloniai nustebino ekologinių ūkių plėtra ir gana stipri. Buvo nuogąstavimų, kad šitas sektorius trauksis, o pagal kai kuriuos (ūkininkus – ELTA) perėjus prie ekologinio ūkininkavimo deklaravimo plotas išaugo 12-13 proc., ekologiškų daržovių, uogų sektorius – 27 proc.“ – pristatydamas liepos pradžioje pasibaigusio deklaravimo rezultatus antradienį žurnalistams sakė K. Navickas.
„Ypač džiugina, kad dėl sėjomainos, nors jos negalima vadinti dar pilna sėjomaina, kaip ji traktuojama vadovėliuose, bet augalų įvairovė tikrai padidėjo, tai irgi yra labai svarbu dirvožemio sveikatai, kokybei – ypač ankštinių augalų, kurie svarbūs fiksuoti azotą ir taip jo naudoti mažiau žemės ūkyje“, – teigė K. Navickas.
Viceministro Egidijaus Giedraičio teigimu, atnaujinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą 2023–2027 metams, jame numatytos bazinės išmokos už savanorišką ūkininkų dalyvavimą aplinkai draugiškose sistemose – ekoschemose – šiemet išmokamos tiksliau. Tai, anot jo, taip pat prisideda prie ekologinių ūkių plėtros šalyje.
„Šiemet ekoschemų išmokos tikrai bus tikslesnės, tikrai mažiau mažės“, – pabrėžė E. Giedraitis.
„Apskritai ekologiniam ūkininkavimui, lyginant su ankstesniu periodu, išmokos padidėjo du kartus. Tikrai turbūt tai suveikė, aišku, atsirado ir kitokių lengvatų ekologiniams ūkiams – ateiti be jokių ribojimų į ekoschemas“, – teigė viceministras.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, 2024 m. ekologiniai ūkiai, įskaitant pereinančius į ekologiją, deklaravo 238,1 tūkst. ha plotų.
Tiesa, pasak viceministro, ekologinių ūkių plėtrą apsunkina mažas jų gaminamų produktų vartojimas, Lietuvoje sudarantis apie 1 proc., kai pagal suvartojimą lyderiaujančiose šalyse šis skaičius gali siekti iki 15-16 proc.
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, iš viso šiemet žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravime patvirtinta beveik 113 tūkst, paraiškų, deklaruotas plotas siekia 2,914 mln. ha.
2023 m. buvo sulaukta 116,2 tūkst. pareiškėjų, deklaravusių 2,904 mln. ha ploto. Anot ŽŪM, keletą metų išlieka tendencija, kad pareiškėjų skaičius mažėja, o deklaruotas plotas nežymiai didėja. Anot E. Giedraičio, tam įtakos turi mažėjantis smulkiųjų ūkių skaičius.
„Patys smulkiausi ūkiai traukiasi, mažėja. Nors neturime išsamių duomenų, visą laiką mažėja ūkiai iki 10 ha., ne gamybiniai ūkiai, ne tie, kurie gamina produkciją. Bent jau aš džiaugiuosi, kad vis daugiau ūkių tampa prekiniais ūkiais, vidutiniai – šiek didėja, o mažiukai pasitraukia“, – kalbėjo viceministras.
Kaip skelbiama, šiemet 27 proc. didėjo ekologiniai, įskaitant pereinančius prie ekologinės gamybos, plotai, kuriuose auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai. 2024 m. šis skaičius siekė 7,5 tūkst. ha, kai 2023 m. sudarė 5,9 tūkst. ha.
Kaip pabrėžė K. Navickas, daugiamečių pievų išsaugojimo politika nebūtina yra efektyviausia priemonė kovojant prieš klimato kaitą.
„Padaryti daugiau visada galima. Ir su Europos Komisija reikia ir toliau derėtis, kad, jeigu daugiametės pievos ir ganyklos yra klimato kaitos mažinimo instrumentas, tai klimato kaitą galima mažinti daug efektyviau ir kitomis priemonėmis – apsodinimas mišku, nusausinto durpžemio atkūrimas, tai šitos priemonės daug efektyvesnės“, – pabrėžė K. Navickas.
„Man atrodo, nėra visiškai sąžininga, kad yra paliekamos tik pievos, kaip absoliutus gėris ir dėl to su Komisija toliau deramės. (...) Kadangi esame susiderėję išimtį dėl deleguoto akto, tai atkūrinėti (daugiamečių pievų – ELTA) nereikės“, – aiškino ministras.
2024 m. deklaruotų sertifikuotų daugiamečių žolių plotas 30 proc. viršijo deklaruotą 2023 m. (2024 m. – 93,7 tūkst. ha, o 2023 m. – 72,1 tūkst. ha). 2 proc. didėjo ir deklaruojamų ekologinių bei pereinančių į ekologinę gamybą javų plotai (2024 m. – 136,8 tūkst. ha, o 2023 m. – 133,8 tūkst. ha).
