NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiavo, kad antrinė butų rinka Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kovą išliko stabiliai aktyvi.
Anot jo, visoje Lietuvoje praėjusį mėnesį buvo registruota beveik 3000 butų pirkimo-pardavimo sandorių ir tai yra geriausias pirmojo ketvirčio mėnuo, vos keliais procentais prastesnis nei vidutiniškai buvo parduodama 2021-aisiais.
„Neįvyko jokio ryškesnio sulėtėjimo. Infliacijai mušant vis naujus rekordus, žmonėms atsiranda sudėtinga dilema, ką daryti su santaupomis. Viena vertus, NT nėra pati geriausia investicija, jei šalyje prasideda kariniai veiksmai, bet nieko nedarant ir karui neatėjus iki mūsų, santaupos tiesiog sparčiai nuvertės.
Kovo mėnesio būsto kainų pokyčiai leidžia daryti prielaidą, kad gyventojai labiau tiki infliacijos nei karo grėsme. Kadangi Ukrainai pavyko sustabdyti Rusijos puolimą, realu manyti, kad karo sukeltas šokas bus trumpalaikis ir rinkos aktyvumas greitai atsistatys, todėl turėtume matyti tolesnį infliacijos skatinamą būsto kainų kilimą“, – komentavo NT ekspertas.
Senos statybos būstai pigesni
Pasak A. Antanavičiaus, šiuo metu pirkėjai pirmenybę teikia senesnės statybos būstams dėl kelių priežasčių.
„Pirkėjai nori pirkti tik jau baigiamus statyti būstus. Žmonės nenori ilgai laukti būsto ir klausytis vystytojų pažadų. Gyventojai atsargiai žiūri į tuos projektus, kurie dar tik brėžiniuose.
Tad pirkėjai ir ėmė dairytis būsto antrinėje rinkoje. Be to, šioje rinkoje galima rasti ir būstų, pastatytų prieš kelis metus“, – pasakojo NT specialistas.
Anot A. Antanavičiaus, dalis klientų į antrinę rinką galėjo ateiti iš naujos statybos rinkos.
„Be to, naujos statybos rinkoje pastebimas kainų spaudimas. Matyt, dalis pirkėjų nenori tiek mokėti ir nusprendžia ieškoti pigesnio būsto.
Kol kas sunku tikėtis, kad vystytojai sumažintų būstų kainas. Konkurencija yra nedidelė. Vystytojai, kurį laiką susitaikys su mažesniais pardavimais, bet kainų nemažins.Taip pat brangstant žaliavoms vystytojai turės lūkestį kainų augimą permesti pirkėjams. Jeigu nebus didelės konkurencijos, tikėtina, kad tą ir pavyks padaryti“, – prognozavo NT specialistas.
Naujų būstų rinkoje sandorių sumažėjo
Tuo metu NT bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ sakė, kad kovo mėnesį Vilniuje būstų buvo parduota 4 kartus mažiau nei vasario mėnesį.
„Dalis žmonių jautriai reaguoja, bijo dėl ateities. Tai lemia karas Ukrainoje.
Būstų kainos auga dėl žaliavų brangimo ir darbo jėgos trūkumo. Lietuva yra maža ir uždara rinka. Jeigu norime, kad kainos drastiškai nekiltų, turėtum laikytis atviros politikos, kad galėtume daugiau įsivežti reikalingų medžiagų ir darbo jėgos. Tik taip sušvelnintume infliacijos augimą“, – komentavo NT bendrovės valdybos pirmininkas.
Jis įsitikinęs, kad gyventojai ilgainiui prisitaikys prie išaugusios infliacijos.
„Atlyginimai ir toliau turėtų didėti. Vietoje rusų ir baltarusių rinkų atrasime naujus tiekimo kanalus. Dabar išgyvename laikinus sunkumus. Per pusmetį situacija turėtų stabilizuotis“, – prognozavo A. Avulis.
Pardavimai sumažėjo, tačiau NT kainos nekris
NT projektų valdymo įmonės „Citus“ direktorius Mantas Galdikas skaičiavo, kad Vilniuje kovo mėnesį buvo rezervuoti 158 nauji būstai (butai ir kotedžai).
„Įprasta būtų lyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, kuris į istoriją įėjo kaip antras kada nors matytas didžiausias rezultatas – 958 rezervacijos. Tačiau 2021 m. pirmąjį pusmetį pardavimai augo, nes prasidėjus karantinui, jie buvo apskritai sustoję.
Per pusę kovo 2020 m., paskelbus pirmąjį karantiną ir per didesnę dalį balandžio pardavimai buvo sustoję visai. Kovą rezervuotas 291, balandį – vos 90 būstų. Būtent su užpernykščiu balandžiu ir būtų logiškiausia lyginti praėjusį mėnesį“, – komentavo verslininkas.
Jo teigimu, šiuo metu būsto pasiūla ir jo kainos sostinėje vis dar keliauja skirtingomis kryptimis.
„Laisvų būstų (butų bei kotedžų), iš kurių šiandien gali rinktis pirkėjai sostinėje tėra 3333. Skaičius – gerokai per mažas vyraujančiai paklausai. Ir kol kas objektyvių aplinkybių jam pagerėti nėra: toliau brangsta medžiagos, jų prieinamumas dar labiau susitraukė dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai.
Darbo jėgos klausimas taip pat netapo paprastesnis, o jo perspektyvos miglotos – po karo didelė dalis darbuotojų ukrainiečių, tikėtina, grįš atstatyti niokojamos Tėvynės“, – pasakojo M. Galdikas.
Pasak jo, gyvenimas Lietuvoje ir būsto rinkoje nestoja, nes tai yra svarbu visai ekonomikai.
„Pastebime apie 40 proc. kritusį užklausų ir susitikimų skaičių, tačiau klientai dabar – tikslingesni, labiau apsisprendę, todėl pardavimų efektyvumas išlieka nepakitęs. Dėl augančios savikainos šiuo metu patys sulėtinome pardavimų tempą, kad atsakingai vertintume situaciją ir toliau įgyvendintume savo įsipareigojimus klientams. Todėl mėnesio pardavimų rezultatą – 16 sutarčių kovą – vertiname gerai.
Bankai taip pat nepastebi susidomėjimo kritimo, artimiausiu metu neprognozuoja pokyčių nei savo politikose, nei globaliuose sprendimuose. Tikėtina, kad bazinių palūkanų normos iš „nulinės zonos“ neišlips per artimiausius metus, nes sankcijų poveikis globaliai ekonomikai, nežiūrint infliacijos, toliau reikalaus kiekybinio skatinimo“, – tikino M. Galdikas.
Pasak jo, ateityje galima numanyti vėl augsiančią paklausą.
„Tai įvykti turėtų per artimiausius 2–4 mėn. Paklausą vis dar gesins pasiūlos trūkumas, tačiau toliau augsiančios kainos skatins pirkėjus jas kuriamuose projektuose fiksuoti kuo anksčiau. Tuo metu plėtotojus, tikėtina, tai skatins vėlinti pardavimus, kad suvaldytų savikainos brangimą ir tiksliau įvertintų būstų kainodarą. Tai toliau ribos pasiūlą. Per kovą pasiūloje esančių butų vidutinės kainos ūgtelėjo nuo 2886 iki 2960 Eur/kv. m.“ – sakė M. Galdikas.
Sandorių skaičių lems gyventojų lūkesčiai
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad gyventojų pirkinius ir norą investuoti lemia lūkesčiai.
„Antrąjį metų ketvirtį gyventojų lūkesčiai turėtų stabilizuotis ir būti geresni nei pirmąjį ketvirtį. Žinoma, jie atsargiai vertins savo finansų perspektyvas, bet gali pagerėti ekonomikos ir darbo rinkos vertinimas. Vasarį ir kovą matėme didelį neapibrėžtumą.
Tikėtina, kad antrąjį metų ketvirtį matysime panašų vartojimą, kurį matėme iki karo pradžios. Kalbant apie NT sektorių, antrinės būsto rinkos kainos nemažės, bet daug ir neaugs, liks stabilios. Tuo metu dėl brangstančių statybų ir didelės paklausos augo naujų būstų kainos“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, naujos statybos būstų pirkimas sulėtės dėl aukštų kainų, žmonės dažniau dairysis į senesnius būstus.
„Žmonės pirks įvairaus segmento būstus antrinėje rinkoje. Ieškos gana naujų, 5 metų ar dar naujesnių būstų. Taip pat atkreips dėmesį, įsenus, bet renovuotus būstus. Arba tiesiog pirks senus būstus, nes jų kaina bus prieinamiausia“, – vardijo ekonomistas.