Žurnalistės Jolantos Svirnelytės pokalbis su G. Šimkumi – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Girdime, kad būsto paskolos Lietuvoje auga labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Nuo 2019 metų padaugėjo 50 procentų. Ką tai reiškia mūsų ekonomikai?
Patikslinčiau, kad išaugo naujų paskolų srautas palyginti su praėjusiais metais. Čia būtent tos naujos paskolos. Pats paskolų portfelio likutis padidėjo 11 procentų. Tai reiškia, kad žmonės naudojasi esama situacija. Ta prasme, kad išaugusios pajamos, pasikeitę poreikiai gyvenamam būstui, vis dar labai palankios skolinimosi sąlygos – visa tai ragina skolintis bankuose.
Atitinkamai matome, kad tas ažiotažas būsto paskolų rinkoje yra padidėjęs. Tai yra įdomi situacija ta prasme, kad šiek tiek daugiau nei prieš metus mes kalbėjome, kas bus su nekilnojamo turto rinka. Jei pažiūrėtume praeitų metų kovo, balandžio statistiką, matytume, kad aktyvumo nekilnojamo turto rinkoje beveik nebuvo. Aktyvumas atšoko kaip spyruoklė.
Būstas yra prieinamas, nemaža jo dalis yra įsigyjama ir iš nuosavų lėšų. Tie skolininkai, kurie skolinasi ne iš nuosavų lėšų, o iš skolintų, jie prisiima ir tam tikrą riziką. Šioje vietoje svarbu, kad kalbame ne apie pirmą būstą perkančius asmenis, bet apie asmenis, kurie pradeda investuoti.
Mes girdime dar vieną dalyką, kad visgi tas būstas pas mus yra pervertinamas. Kiek jis yra pervertinamas? Ar galima kažkaip skaidyti ar tai naujos ar senos statybos, ar tai visgi pasiskirsto pagal miestus?
Mes vertiname visą nekilnojamo būsto rinkos situaciją ir bandome palyginti teorinę būsto vertę su ta, kurią stebime rinkoje. Tai ta teorinė yra tokia, kokia turėtų būti, jei įvertintume demografinius, ekonominius pokyčius ir veiksnius.
Mūsų vertinimu, kainos yra apie 7 procentus didesnės negu turėtų ar galėtų būti, jei aiškintume ekonominiais arba demografiniais veiksniais. Ar tas pervertinimas yra daug, ir ar tai yra burbulas? Ne. Mūsų galva, tai nėra burbulas.
Tai yra vienas mažesnių pervertinimų Europos Sąjungoje. Visose valstybėse palyginamąjį vertinimą daro Europos centrinis bankas. Tai yra kur kas mažesnis pervertinimas nei buvo prieš praėjusią krizę, ir tai yra pats metas imtis tikslingų priemonių.
Kokia yra tikimybė, kad tas nekilnojamo turto burbulas sprogs?
Dar kartą pasikartosiu, kad mes nemanome, kad yra susiformavęs nekilnojamo turto burbulas, ir aš norėčiau pažymėti, kad mes nenorime, kad toks burbulas susiformuotų. Todėl dabar ir imamės šių priemonių tam, kad tas burbulas nesusiformuotų.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
