Rekordiniais 2018 m. Lietuvos automobilių rinka kilo į neregėtas aukštumas, tačiau pernai rinkos rodikliai šiek tiek nuslūgo.
Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje įvyko 453,7 tūkst. automobilių sandorių – 1,5 procentais mažiau nei per rekordinius 2018 metus.
Portalo komunikacijos vadovas Matas Buzelis pastebi, kad labiausiai sulėtėjo prekyba naudotais automobiliais.
„Per 2019 metus Lietuvoje buvo parduota beveik 265 tūkst. šalyje jau registruotų automobilių, o pastoviai registracijai įvežta kiek daugiau nei 140 tūkst. naudotų M1 ir N1 klasės lengvųjų transporto priemonių. Galima teigti, kad vidinėje rinkoje sandorių skaičius beveik išliko stabilus ir sumenko tik 1 procentu, tačiau importo rinka susitraukė net aštuntadaliu“, – teigia M. Buzelis.
Automobilių rinkos ekspertas įvardija, kad 2019 m. Lietuvos automobilių rinkai buvo pateiktas ne vienas išbandymas. Nuo vasario pabaigos ukrainiečių nebežavėjo Lietuvoje registruotų naudotų automobilių pasiūlymai – naudotų transporto priemonių eksportas susitraukė pastebimai. Taip pat pernai buvo ne tik daug kalbama apie galimą taršos mokestį, bet ir imtasi veiksmų.
Tiesa, kol kas, M. Buzelis, abejoja, kad šis mokestis mažins taršą. „Manau, kad taršos mokestis tik papildys biudžetą, tačiau nesumažins taršos. Taip pat valdžios siūlomos subsidijos yra orientuotos į didžiuosius miestus, bet ne į regionus. Taršos mokestis dar turėtų būti tobulinamas“, – teigia ekspertas.
Pasak jo, suprantama, kad bandoma padėti vairuotojams įsigyti naujesnius bei švaresnius automobilius, tačiau regionuose gyvenantys mažesnes pajamas turintys vairuotojai vis tiek rinksis senus, vidutinio dydžio automobilius su dyzeliniais varikliais – jie tiesiog geriau pateisina savininkų lūkesčius.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis vidutinė CO2 emisija gruodį naujų automobilių užregistruota 131 g/km, o importuotų naudotų 168 g/km.
„Apmokestinti ketinama automobilius išskiriančius nuo 130 g/km. Tačiau ne visi automobiliai turi CO2 emisijos rodmenis. Todėl sunku apskaičiuoti kiek šiuo metu vidutiniškai yra išskiriama CO2 emisijos Lietuvoje. Tad ir kyla klausimas kaip valdžia apskaičiuos kiekvienam automobilio savininkui taršos mokestį“, – pastebi ekspertas.
Portalo duomenimis, naudoto automobilio vidutinė rinkos kaina paskutinį praėjusių metų ketvirtį šoktelėjo iki 4,7 tūkst. eurų – 12 proc. arba 500 eurų daugiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau tai nereiškia, kad automobiliai brango.
„Vairuotojai išgirdo apie planus Lietuvoje apmokestinti automobilių sandorius ir tai galėjo padaryti poveikį jų pasirinkimui. Pastebime, kad iš užsienio įvežė mažiau automobilių, tačiau juos rinkosi naujesnius. Dėl to ir padidėjo vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina“, – pastebi Matas Buzelis.
Populiariausia pastoviai registracijai į Lietuvą įvežtų automobilių amžiaus grupė išliko 11 – 15 metų. 2019 m. paskutinį ketvirtį iš visų importuotų naudotų automobilių šiai amžiaus grupei priklausė 44,8 procentai automobilių – 1,6 proc. punkto mažiau nei tuo pačiu 2018-ųjų laikotarpiu.
Iš pastoviai registracijai į šalį įvežtų automobilių, dyzeliniai paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarė 71 proc.
Anot skelbimų portalo komunikacijos vadovo, tokios mažos šio degalų tipo proporcijos rinkoje nefiksuota bent 10 metų.
Pasak eksperto, naudotų automobilių rinka yra labai inertiška ir vairuotojų pasirinkimą pakeisti galintys veiksniai rezultatą pakeičia ne akimirksniu.
Kitokie pokyčiai pastebimi šalies naujų automobilių rinkoje, tačiau automobilių M. Buzelis ragina neskubėti vertinti rezultatų.
„Norėtume džiaugtis bei tikėti lyg ant mielių augančiais naujų automobilių pardavimais, tačiau 50,8 tūkst. tokio tipo sandorių per praėjusius metus yra tik tai, ką norėtųsi matyti. Iš tiesų apie 40-45 procentai iš visų naujų automobilių nė neišriedėjo į šalies kelius, o buvo reeksportuoti. Tai stipriai iškreipia statistiką“, – padidėjusius reeksporto mastus komentuoja M. Buzelis.
Neskaitant automobilių markių, kurių didžioji dalis automobilių buvo ir yra reeksportuojama, daugiausiai naujų automobilių per 2019 m. pardavė „Toyota“ – net 5121 automobiliai.
Šis Japonijos automobilių gamintojas Lietuvoje sugebėjo išlaikyti trapią 34 automobilių persvarą prieš antroje vietoje likusius „Volkswagen“ automobilius.
Trečioje vietoje – „Škoda“ su 2863 per metus užregistruotais naujais modeliais. Atmetus galimą reeksporto dalį 2019-aisiais buvo užregistruota apie 28,5 tūkst. naujų automobilių arba penktadaliu daugiau nei per 2018 metus.
„Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra 1 mln. ir 486 tūkst. asmenų, turinčių galiojantį B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Tai reiškia, kad skaičiuojant visus sandorius lengvąjį automobilį per 2019 m. įsigijo beveik kas trečias vairuotojas arba kas šeštas šalies gyventojas.
„2020-aisiais metais Lietuva turėtų nuspręsti, kokia taršos politika reikėtų vadovautis. Tikėtina, kad nuo liepos 1 dienos planuojamas įvesti registracijos mokestis šiek tiek pakoreguos naudotų automobilių rinką. Senesnių automobilių savininkai juos bus priversti pardavinėti mažesnėmis kainomis, nes pirkėjams teks naujo mokesčio našta“, – šių metų prognozes komentuoja M. Buzelis.
Pasak rinkos eksperto, gali būti, kad senesnių automobilių sandorių sumažės, nes pardavinėti juos mažesnes pajamas turintiems gyventojams paprasčiausiai bus ekonomiškai netikslinga.
Primename, kad praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą. Jis įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Mokesčiui įsigaliojus, Lietuvoje registruojant daugiau kaip 131 g/km CO2 dujų išmetančius automobilius bus taikomas nuo 30 iki 540 eurų dydžio mokestis.
