„Šiandien Lietuvoje bendrai turime beveik 4,5 tūkst. renovuotų daugiabučių namų, apie 35 tūkst. daugiabučių dar laukia savo eilės. Svarbu paminėti, jog 1,4 tūkst. jų šiuo metu yra renovacijos procese, rangos darbai vyksta daugiau nei 500 daugiabučių. Kviečiu sureaguoti į mūsų gruodžio mėnesį paskelbtą kvietimą, jo sąlygas, pasirengti investicinį planą, nubalsuoti ir prisijungti“, – pažymi APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja Gintarė Burbienė.
Ji džiaugiasi, kad naujas paskelbtas kvietimas yra kitoks – juo siekiama sumažinti biurokratinių slenksčių mynimą, sutrumpinti procesus ir palengvinti tiek patį paraiškų teikimą, tiek administravimo procesą. Visus šio kvietimo veiksmus galima atlikti elektroninėje erdvėje, nenaudojant popierinių dokumentų – informacinė sistema APVIS buvo programuojama ne tik paraiškų pateikimui, bet ir investicinio plano parengimui, taip supaprastinant procesą tiek prisijungiantiems prie jo, tiek jį vertinantiems. Taip pat svarbu paminėti, kad šiek tiek pasikeitė valstybės paramos sąlygos – prie 30 proc. subsidijos, kuri buvo ir anksčiau, dabar nuo 10 iki 20 proc. padidinta papildoma parama, tuo atveju, jei planuojama įsirengti naują atskirą šilumos punktą arba automatizuoti seną neautomatizuotą, atnaujinant karšto vandens ir šildymo sistemas.
„Svarbiausia žinutė, kuria noriu pasidalinti – keičiasi pastato energinio efektyvumo reikalavimai – iš anksčiau buvusios minimalios C klasės, šio kvietimo metu reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Nors ankstesniuose kvietimuose teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui vienas iš reikalavimų buvo pasiekti ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę, didžioji dalis pasiekė B klasę. Lietuvos mastu vidutiniškai sutaupoma apie 68 proc. šilumos sąnaudų“, – pasakoja G. Burbienė.
Telefoninių skambučių ir paklausimų skaičius parodo, kad susidomėjimas renovacija didžiulis. Pastaruoju metu gyventojai dažniausiai teiraujasi, ar bus pratęstas paraiškų teikimo terminas gruodžio mėnesį paskelbtam kvietimui: „Paleidus jį per elektroninę informacinę sistemą, galime stebėti, koks srautas ateina, kiek investicinių planų ir paraiškų yra ruošiama. Šiuo metu ruošiama apie 630 investicinių planų, kas savaitę jų padaugėja apie 20–30 ir tai ne pabaiga – kvietimas baigiasi gegužės 31 d.“
Anot G. Burbienės, aktyvūs yra tiek didieji miestai, tiek mažesnės savivaldybės: „Kai analizuojame, kas pirmauja atnaujintų arba planuojamų atnaujinti daugiabučių sąraše, priekyje yra ne didmiesčiai, nors paraiškų jie visuomet pateikia daugiausiai. Pavyzdžiui, Birštono savivaldybėje šiandien renovuota daugiau nei 60 proc. visų daugiabučių. Palanga, Jonava, Druskininkai, Panevėžys – tai pirmaujantys miestai renovuotų namų skaičiumi, kurie artėja prie 50 proc. atnaujintų visų savivaldybėse esančių daugiabučių“, – pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.
Didžiausia ekonominė grąža yra pasiekus A energinio naudingumo klasę
LR aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės Vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė, kalbėdama apie antrą galiojantį kvietimą, paskelbtą š. m. vasario 24 d., sako, jog pagal energinio naudingumo ir energijos vartojimo direktyvas, Lietuva pasirengė ir pasitvirtino Ilgalaikę renovacijos strategiją, kurios tikslas – taip transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis taptų efektyviai energiją vartojančiu, su galimybe persitvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir tapti nepriklausomu nuo iškastinio turto.
„Strategijos rezultatai parodė, jog didžiausia ekonominė grąža yra sukuriama ties 45–55 proc. energijos sutaupymų zonoje, o tai reiškia, kad renovacijai keliame tikslą ne tik iki B, bet ir iki A bei aukštesnių energinio naudingumo klasių, pritaikant atsinaujinančių energijos išteklių priemones. Svarbu paminėti, jog pastatai yra atnaujinami ciklais – kapitalinis remontas yra svarbiausias renovacijos aspektas, nes daugelis įsivaizduoja, jog tai yra tik sienų apšiltinimas, tačiau renovuojant pastatus kapitaliai mes prailginame jo gyvavimo ciklą iki 30 metų. Todėl ir toliau yra svarbu užtikrinti renovacijos judėjimą ne tik link B klasės, bet ir aukštesnių“, – teigia Laura Lukoševičienė.
Anot jos, svarbu ne tik matyti, kodėl tai yra reikalinga, bet ir kodėl tai yra naudinga. Iš esmės, svarbu keisti pačią renovacijos sampratą – tai ne tik išlaidos, bet ir investicijos į nuosavą turtą, nes po atnaujinimo būsto vertė išauga nuo 15 iki 30 proc.
APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja Gintarė Burbienė papildo, jog atnaujindami savo butą neklausiame ir neskaičiuojame, kada tai atsipirks, nes ne dėl to atliekami remonto darbai. Todėl tą dieną, kai yra baigti renovacijos darbai, įėjus į daugiabutį, gyventojui investicijos iškart atsiperka komfortu, higiena, temperatūra, bendru klimatu, o jeigu prie darbų prisijungė ir savivaldybė, gyventojas gali pasidžiaugti ir sutvarkyta daugiabučio aplinka.
Tolimesni planai renovacijos srityje
L. Lukoševičienė teigia, jog artimiausi ministerijos planai – tobulinti ir efektyvinti daugiabučių renovacijos procesą ir mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad jis vyktų efektyviai. Prie to prisidės šiuo metu rengiamos tvarių miestų gairės – kuriame įrankį, kuris padės urbanizuotas teritorijas vertinti per sociokultūrinį, gamtinį, antropogeninį ir ekonominį aspektą.“
„Dėsime visas pastangas įgyvendinti išvardintus planus, nes APVA yra renovacijos proceso šeimininkas, kuris šį procesą ves į priekį. Planuojame sulaukti kuo daugiau paraiškų, nestabdyti procesų ir paleisti projektus įgyvendinimui, kad žmonės, kurie šiandien sugalvojo, jog nori atnaujinti daugiabutį, 1–2 metų bėgyje galėtų jau džiaugtis atliktais darbais“, – sako G. Burbienė.
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė
