Registrų centro (RC) duomenimis, 2019 m. vidutinis visoje Lietuvoje įsigyto buto (tiek senos, tiek naujos statybos) plotas siekė 55,66 kv. metro. 2020 m. šis skaičius ūgtelėjo iki 56,3 kv. metro, o šių metų pradžioje šis rodiklis siekė 57 kv. metrus.
Taigi, nors ir nežymiai, tačiau vidutinis lietuvių įsigyjamų butų plotas pamažu didėja, praneša RC. Tačiau, anot specialistų, tokie duomenys nieko nesako apie naujus butus.
Brokeriai mato kitokias tendencijas
Bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis atkreipia dėmesį, kad iš naujų būstų, perkamų pirminėje rinkoje, populiariausi jau ilgą laiką yra 2 kambarių, 42–49 kv. m ploto butai. Jie sudaro apie pusę visų tiek siūlomų, tiek nuperkamų butų pirminėje rinkoje, prideda pašnekovas.
Tačiau kiek būsto ploto mažėjimo tendencija gaji per paskutinius metus ir kiek ją paveikė pandemija, įvertinti dar reikia laiko, sako specialistas, nes išsami statistika, kurią fiksuoja RC, matoma tik po notarinių sandorių.
„Susiklosčius situacijai, kai didžioji dalis sandorių sudaromi rezervacinių ar preliminariųjų sutarčių lygmenyje, šios statistikos dar reikia bent pusmetį palaukti“, – sako Š. Tarutis.
Jis prideda, kad nuoseklus vidutinio įsigyjamo naujo būsto ploto mažėjimas stebėtas pastarąjį dešimtmetį.
„Pirmąjį būstą pirminėje rinkoje vis dažniau renkasi jauni žmonės, stipri (bent iki pandemijos) buvo ir tendencija pirkti geriau mažesnį, tačiau arčiau miesto centro esantį, aukštesnės kokybės ir geresnių sprendinių būstą.
Taip pat gerėja ir suplanavimo sprendiniai, todėl augant kainoms žmonės racionaliai renkasi to paties funkcionalumo, tačiau mažesnį būstą“, – paaiškina Š. Tarutis.
Dideli būstai pirkėjo laukia ilgiau
Pasiteiravus statybų įmonės „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, kas įvedė mažesnių butų madą – statytojai ar pirkėjai, jis atsako vienareikšmiškai.
„Statytojai tikrai negali diktuoti sąlygų pirkėjui, nes ir mes, ir daugelis kitų įmonių, analizuojame rinką, matome, ką žmonės perka labai greitai, ką perka greitai ir ką perka vangiai. Iš to ir formuojame užduotis projektuotojams.
Jeigu mes projektuotume ir darytume didesnius butus, kaip kad nurodo RC statistika, juos reikėtų pardavinėti labai ilgai“, – sako A. Avulis.
Verslininko teigimu, RC teikiami ir brokerių vardijami skirtingi butų ploto skaičiai paaiškinami labai paprastai.
„RC atspindi bendrai visą rinką, tai yra skaičiuojami ir tie butai, kurie buvo statyti ir prieš 10, 20 ar 40 metų – visi jie pakliūva į RC statistiką. O tie specialistų skaičiai yra tik apie tai, kas vyksta šiandien. Senesni pastatai, statyti prieš 20 ir daugiau metų, buvo statomi didesnio ploto ir dėl to šie skaičiai skiriasi. Aš galiu patvirtinti, kad šiandien populiariausias butas yra 44–45 kv. metrų“, – sako A. Avulis.
Pokyčiai vyksta natūraliai
Verslininko manymu, butų mažėjimo procesai vyksta natūraliai – dėl savaiminių gyvenimo pokyčių, o vienas jų ir yra žmonių gyvenamo ploto pokytis.
„Būstas mažėja visame pasaulyje ir, na, Lietuvoje jis dar nėra pasiekęs kritinio lygio mažėjimo prasme, kas, pavyzdžiui, jau yra pasiekta Londone, Niujorke ar Tokijuje. Vilnius, aišku, nėra tokio dydžio miestas, bet mes neatsiliekame su tomis tendencijomis.
Jei Londone ar Niujorke dabar pardavinėjami 18 kvadratų butai, tai pas mus yra dar erdvu, palyginti su didžiaisiais pasaulio miestais. O ar labai patogu tokiame bute gyventi, tai jau turėtų pasakyti gyventojas.
Man irgi keistokai atrodo gyventi tokiame mažame plote, bet turbūt kad žmonės yra daugiau linkę savo uždirbtus pinigus išleisti ne tik būstui, bet ir pasilikti kitiems gyvenimo malonumams. Todėl suranda tokį optimalų ir racionaliausią sprendimą gyventi tuose 40 keliuose kvadratuose ir grįžti ten tik nakvoti, o likusį laiką leisti ar darbe, ar gamtoje, galbūt sportuojant“, – mąsto A. Avulis.
Pasiteiravus, kodėl yra sunkiau pardavinėti erdvesnius naujos statybos butus, A. Avulis sako, kad veikiausia tai susiję su kaina.
„Tiesiog toks, 57 kvadratų butas kainuoja daugiau, nes pardavinėjami butai ne kambariais, o kvadratiniais metrais, tai ir reikia už kiekvieną jį mokėti. Ir jei yra butas 45 kv. metrų, jis kainuos 90 tūkst. eurų, o jei 55 kv. metrų, tai jau 110 tūkst. Tai štai kiekvienas ir mato skirtumą, ar pirkti butą už 90, ar už 110 tūkst. eurų.
Skirtumas – 20 tūkst. eurų ir kiekvienas žmogus pagalvoja, kur prasmingiau būtų išleisti tuos 20 tūkst. eurų – ar nusipirkti naują automobilį, galbūt pakeliauti kelis metus, galbūt nusipirkti baldus kokius nors ir pan. Todėl dažnu atveju žmonės renkasi mažesnį butą, o kitus pinigus skiria kitiems poreikiams tenkinti“, – sako A. Avulis.
Svarbesnis tampa išplanavimas
Tuo metu statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atlikta apklausa rodo, kad lietuviams už buto plotą svarbesnis yra funkcionalus erdvės išplanavimas. Dalydamasi apklausos rezultatais įmonė daro išvadą, kad rinkdamiesi tarp vienodo būsto ploto 42 proc. gyventojų pirmenybę teiktų tam, kuris būtų erdvesnis ir funkcionaliau išplanuotas.
Tuo metu vos trečdaliui gyventojų yra itin svarbus kambarių skaičius, kurio sumažinti dėl didesnių buto erdvių jie nebūtų linkę.
Kaip praneša įmonė, apklausoje taip pat paaiškėjo, kad 27 proc. gyventojų erdvesnį būstą su mažiau kambarių rinktųsi tik tokiu atveju, jei turėtų galimybę vėliau dalį ploto atskirti ir įsirengti papildomą kambarį.
„Pirmenybę būsto erdvumui dažniau teikia vyrai, o kambarių skaičiui – moterys. Jei būsto erdvumą ir funkcionalumą, kaip svarbesnį faktorių, išskyrė apie pusę vyrų, tai tarp moterų tokį atsakymą rinkosi tik 36 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu didesniam kambarių skaičiui prioritetą teikė maždaug trečdalis moterų ir 26 proc. vyrų.
„Patogiam būsto išplanavimui ir erdvės pojūčiui pirkėjai šiandien teikia išties didelį dėmesį. Norima, kad būstas būtų išplanuotas efektyviai, jame nebūtų labai siaurų, suspaustų erdvių, nereikalingų konstrukcijų. Paprastai norima kuo erdvesnės svetainės, virtuvės. Taip pat vis dažniau akcentuojami erdvesni vonios kambariai. Būsto erdvumas pirkėjams dažniausiai yra svarbesnis, kai būstas perkamas gyvenimui, o ne investicijai“, – sako bendrovės NT rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė.
Be to, anot J. Vilkenės, per pandemiją išryškėjo nauja tendencija, kuomet žmonės bute nori įsirengti atskirą darbo kambarį.
„Dar viena tikrai ryški tendencija yra didėjantis gyventojų dėmesys balkonams ir terasoms. Pirkėjai pageidauja jų kuo erdvesnių, nes nori turėti galimybę mėgautis buvimu gryname ore. Balkone ar terasoje norima pasistatyti lauko baldus, įsirengti patogias poilsio erdves“, – sako J. Vilkenė.
