Iš jų aišku, kad Gintarės Skaistės vadovaujama ministerija, panašu, siūlo dar labiau atsitraukti nuo kelerius metus ruošto mokesčių didinimo kai kuriems asmenims.
Pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 180 VDU padidinta bendrų metinių gyventojo pajamų riba, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 procentų pajamų mokesčio tarifas;
Paprastai kalbant, pagal naujausią pasiūlymą didesnį pajamų mokestį turės mokėti tik tie gyventojai, kurių pajamos per mėnesį viršija 15 VDU arba 29,4 tūkst. eurų.
Pelno mokesčio įstatymo projekte, „siekiant užtikrinti tolygesnį mokestinės naštos pasiskirstymą“, keičiama pelno mokesčio tarifo taikymo įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija 500 tūkst. eurų.
Pagal naują pasiūlymą, pelno mokesčio tarifą apskaičiuoti pagal nustatytą formulę, dėl ko efektyvusis pelno mokesčio tarifas tokių įmonių pelnui nuosekliai ir proporcingai apyvartai didėtų nuo 5 iki 15 proc.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte padidinta gyventojo pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 nekilnojamojo turto verčių medianos.
Kitaip tariant, naują mokestį reikėtų mokėti tik už tokį būstą, kuris yra 1,5 karto brangesnis nei vidutinis būstas savivaldybėje. Dėl to mokestį mokės mažiau gyventojų.
Vyriausybei pritarus įstatymų pataisoms, jų svarstymas bus perkeltas Seimui. Tikėtina, kad parlamentarai jų imsis jau rudenį.
Kaip būtų apmokestinamos gyventojų pajamos
Perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurioms taikomas didesnis pajamų mokesčio tarifas (32 proc.), ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, siūloma peržiūrėti taikomų pajamų mokesčio tarifų dydžius:
Pajamoms, nepriklausomai nuo gautų metinių pajamų sumos, taikyti pagrindinius tarifus:
Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, tantjemoms, iš darbdavio gautiems autoriniams atlyginimams, mažųjų bendrijų vadovų (ne narių) pajamoms – 20 proc.
Pajamoms iš individualios veiklos: nominalusis tarifas (tarifas palaipsniui didinamas nuo 2-ųjų metų):
- 2024 metais – 15 proc.;
- 2025 metais – 17 proc.;
- nuo 2026 metų – 20 proc.
Nekilnojamojo turto nuomos pajamoms – 15 procentų, kartu atsisakant galimybės mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamų ir užtikrinant nuoseklų fiksuoto pajamų mokesčio traktavimą, kai fiksuotas GPM galėtų būti mokamas tik iš tų veiklos rūšių pajamų, kurios laikomos individualia veikla. 2021 metų duomenimis, 15,1 tūkst. gyventojų vykdė veiklą įsigiję verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai ir šių gyventojų mokėtina pajamų mokesčio suma sudarė 4,8 mln. eurų;
Tam tikrą sumą viršijančioms bendroms apmokestinamosioms metinėms pajamoms (įskaitant dividendus, individualios veiklos pajamas ir kt.) taikyti papildomą pajamų mokesčio tarifą:
- bet kokios rūšies apmokestinamųjų pajamų sumos daliai, viršijančiai 60 VDU, bet neviršijančiai 180 VDU dydžio sumą, – papildomai 5 proc.;
- bet kokios rūšies apmokestinamųjų pajamų sumos daliai, viršijančiai 180 VDU dydžio sumą – papildomai 7 proc.
Kaip siūlo apmokestinti NT
Nekilnojamojo turtmo moeksčio įstatymo projekte siūloma, kad gyventojo pagrindinis gyvenamasis būstas (jo mokestinė vertė) būtų apmokestinamas taikant progresinį apmokestinimą:
- dalis, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos, taikant 0 proc. mokesčio tarifą, t. y. būtų neapmokestinama;
- dalis, viršijanti 1,5, bet neviršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianų, taikant 0,06 proc. mokesčio tarifą;
- dalis, viršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianas, taikant 0,1 proc. mokesčio tarifą.
Tais atvejais, kai gyventojai, be pagrindinio gyvenamojo būsto, papildomai turės kelis nekilnojamojo turto objektus, jie, kaip aptarta toliau, būtų apmokestinti taikant aukštesnius tarifus (nuo 0,1 iki 1 proc.) priklausomai nuo savivaldybių tarybų sprendimų.
Daugelis tarptautinių organizacijų atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje surenkamų mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu yra gerokai prastesnis už Europos Sąjungos vidurkį.
Dėl to mūsų šalis nesurenka tiek pajamų, kad galėtų pakankamai finansuoti pensijas, socialinę ar sveikatos apsaugą, švietimą.
Pavyzdžiui, Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra daug mažesni mokesčiai turtui, pelnui, taip pat aplinkosauginiai mokesčiai.
Ši Vyriausybė nuo pat darbo pradžios mėgino pakeisti mokesčius, kad jie būtų teisingesni. Tačiau iki šiol Seime dėl jų nieko nenuspręsta.
