Šiandien naujasis vadovas tikina, kad po visų ilgų tikrinimų žmonėms abejonių nebeturėtų kilti. O tai, kad jis uoste pažįsta daugelį įmonių ir jų darbuotojus, A. Latakas laiko privalumu.
Tad kokių darbų imsis pirmiausiai, kaip bandys susigrąžinti per karantiną kritusią krovinių krovą ir kaip vertina savo beveik 10 tūkst. atlyginimą, pokalbis su Klaipėdos jūrų uosto vadovu Algiu Lataku.
Buvęs uosto vadovas buvo atleistas dėl įtarimų, kad jis galėjo būti neobjektyvus uoste veikiančioms įmonėms. Kodėl nusprendėte dalyvauti konkurse, nors kartu su Vaitkumi buvote neigiamai minimas žiniasklaidoje?
Ilgus metus buvau uostininkas. Turiu sukaupęs nemažai patirties, kurią noriu panaudoti dirbdamas uoste.
Kaip žinoti, kad savivaldybės rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus rėmusios bendrovės neturės išskirtinių sąlygų uoste?
Viską parodys laikas. Bet kokie neskaidrūs dalykai labai greitai išlenda, jų nenuslėpsi.
Be to, labai ilgai užtruko mano patikra laimėjus konkursą. Jeigu kažką atitinkamos institucijos būtų radę, juk būtų viešai pranešę. Taip pat Susisiekimo ministerija papildomai kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją su užklausa, ar jie nemato interesų konflikto. Taip pat ir aš gavau raštiškas užklausas, kurias turėjau užpildyti.
Tad viskas yra pateikta raštu, kaip ir nebeturėtų kilti žmonėms įtarimų, kaip kitaip dar įtikinti juos, aš nežinau.
Pats ilgus metus dirbote įmonėje „Klasco“. Ar gali būti, kad jums vadovaujant, ši įmonė sulauks geresnių sąlygų uoste?
Nėra taip, kad kažkoks vienas žmogus galėtų daryti išskirtinę ir svarią įtaką uoste. Tai neįmanoma. Daugelis svarbių investicinių klausimų yra priimama atsižvelgiant į daugelį žmonių, o ne mane vieną. Yra daugelis tarybų, kurios nutaria svarbius dalykus. Taip pat yra daug kriterijų, pagal kuriuos vertinami sprendimai.
Aš žiūriu į uostą kaip į bendrą vienetą ir nematau jame nė vienos įmonės, kurią galėčiau išskirti. „Klasco“ uoste yra didelė įmonė, tačiau į ją žiūriu kaip į bet kurią kitą.
Be to, manau, kad jeigu į uostą ateitų dirbti žmogus, kuris nepažįsta uosto specifikos, nepažįsta jame dirbančių įmonių ir darbuotojų, jam būtų sunku susigaudyti kas vyksta. Reikėtų daug laiko įsigilinti, kaip kas veikia. Todėl matau tai kaip privalumą, kad aš pažįstu uostą ir jame dirbančius žmones.
Uoste pradedate dirbti nelengvu laikotarpiu. Karantino metu uosto darbų apimtys sumažėjo. Kokiomis priemonėmis bandysite jas sugrąžinti, o gal ir padidinti?
Klaipėdos uostas išsiskiria iš visų Baltijos valstybių uostų rytinėje pakrantėje, nes jo krova sumažėjo ne tiek jau daug. Daugiausiai krova sumažėjo šiaurinėje pakrantėje esančiuose uostuose – Rygoje, Venspilyje, Liepojoje ir Taline. Pastarajame uosto krova sumažėjo 40 proc., Rygoje apie 25 proc., o pas bus tik 6,7 proc. Tai nėra labai didelis kritimas.
Manau, kad laikui bėgant viskas sugrįš į vėžias, tačiau Klaipėdos uostas turi išlaikyti konkurencingumą. Todėl ketiname atlikti rinkos tyrimą, išsiaiškinti kokios rūšies krovinių krova sumažėjo. Kaip elgiasi gamintojai ir pirkėjai. Ar pasibaigus šiam periodui jie norės išvežti krovinius, kurių neišvežė.
Taip pat svarbi uosto infrastruktūra, uostas turi vystytis, kad galėtų konkuruoti su kaimyniniais uostas, nes kitu atveju įmonės rinksis konkurentus. Dar svarbu uoste dirbančių įmonių požiūris ir nuotaikos, nes jos tiesiogiai bendrauja su klientais, žino jų lūkesčius uostui.
Uosto vadovo atlyginimas su kintamu priedu yra apie 9,5 tūkst. eur. Kaip manote, čia daug ar mažai? Ar valstybės įmonių vadovai turi uždirbti daugiau nei prezidentas ar premjeras?
Aš nieko nemanau. Mane vaikystėje mokė, jeigu duoda – imk, jeigu muša – bėk.
Yra taip, kaip yra, tai yra nustatytas atlyginimas, kurį aš gausiu ir kažkaip nevertinu, ar tai yra daug ar mažai. Į tokį klausimą galėčiau atsakyti palyginęs, kiek už tokias pareigas yra mokama kaimyniniuose ar kitoje Baltijos pusėje esančiuose uostuose. Tačiau tuo nesidomėjau ir atsakyti negaliu.
Kokia jūsų nuomonė dėl išorinio uosto ateities perspektyvų?
Išorinis uostas yra valstybinės svarbos klausimas ir koks jis turėtų būti, turėtų lemti valstybės poreikiai. Žiūrint iš ūkinės pusės, išorinis uostas būtų perspektyvus, tik reikėtų nagrinėti, svarstyti, atlikti tyrimus, koks tas išorinis uostas turėtų būti.
Tačiau šiandien įgyvendinti išorinio uosto projektą dar per anksti. Šiuo metu uoste yra perkraunama apie 48 mln. tonų, kai jo pajėgumas yra žymiai didesnis – apie 60 mln. tonų. Be to, yra numatyta visa programa, vystyti pietinę uosto dalį.
Išorinis uostas dabar daugiau yra svajonė. Apie jį galėtume realiau kalbėti jeigu atsirastų konkretus ir aiškus investuotojas, kuris būtų pasiryžęs investuoti ir pritraukti krovinius. Šiandien nematau tokio investuotojo ir tokio srauto krovinių, kurie galėtų atsirasti 130 ha plote.
Kokią reikšmę uostas apskritai turi Lietuvai, ar ją galima pamatuoti tik ekonominiu aspektu?
Negalėtume tik ekonominiu aspektu vertinti uosto kaip objekto reikalingo šaliai. Uostas nėra tik pramoninis objektas, kuris generuoja pinigus. Jis turi ir socialinę reikšmę. Uostas suteikia žmonėms darbo vietas, jame dirba apie 50 tūkst. darbuotojų.
Dar uostas reprezentuoja šalį. Investicijos taip pat į šalį ateina uosto dėka. Dabar vis pasigirsta kalbų, kad galbūt Lietuvai, Klaipėdai uostas nebereikalingas. Manau, kad toks požiūris neteisingas.
Uostui skundų negaili ir patys klaipėdiečiai, pastaraisiais metais jie skundžiasi tarša. Ar kaip bandysite spręsti šią problemą?
Uostas įsikūręs miesto teritorijoje, jis yra pramoninis objektas ir miestui poveikį daro. Tačiau tas poveikis yra kontroliuojamas. Be to, šiuo metu ir uosto prioritetas yra aplinkosauga.
Šiuo klausimu problemų kyla dėl komunikacijos trūkumo ir žmonių emocijų. Todėl bandysime organizuoti susitikimus su gyventojais, miesto valdžia. Intensyviai ir aktyviai jau pradėjome bendrauti su Aplinkos apsaugos ministerija. Skirsime lėšų tyrimams, kad išsiaiškintume ir matytumėme, kur ir kada taršos mieste daugiausia.
Šiuo metu visi mato kas vyksta, bet reikėtų rasti priežastį, kad išspręstume problemą. Uosto įmonės supranta, kad turi būti socialiai atsakingos ir jos tai daro, rūpinasi socialiniais ir aplinkosauginiais klausimais, tačiau šie dalykai nėra matomi žmonėms. Nėra bendro vardiklio tarp miesto ir uosto. Dažniau girdime neigiamus atsiliepimus, to ryšio ir bendravimo labai trūksta.
Lietuvos uostamiestis – Klaipėda dažnai vadinamas ištuštėjusiu, nepatraukliu jaunimui miestu. Ar sutiktumėte su tokiu teiginiu? Kokią Klaipėdą matote jūs?
Klaipėdą matau kaip perspektyvų miestą, kurį sunku lyginti su kitais Lietuvos miestais. Klaipėda turi daug privalumų, ji yra švari, spalvinga. Galime pasidžiaugti ir puikiai išvystytu susisiekimu šiame mieste, daug dviračių takų, patogu vykti į darbą automobiliu, spūsčių čia beveik nebūna.
Norėčiau, kad ir uostas Klaipėdai būtų privalumas, o ne trūkumas. Todėl norėčiau pakeisti tą neigiamą požiūrį. Uostą reikėtų labiau išnaudoti, juo turėtų dar labiau naudotis mokymo įstaigos.
Tačiau jeigu mes eskaluosime, kad uostas yra blogas būsimi studentai nesirinks jūrinių specialybių. Žmonės turi girdėti, kad uostas yra vieta, kur vyksta daug įdomių dalykų ir jis turi perspektyvų.
