Kaip rašo nytimes.com, susitarimo esmė – padidinti Japonijos automobilių Europoje ir Europos maisto produktų į Japoniją srautus. Tai ypač svarbu Japonijos automobilių gigantams „Toyotai“ ir „Hondai“, kurie Europoje užima mažesnę rinkos dalį nei kitose pagrindinėse rinkose, tokiose kaip JAV.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) tv3.lt informuoja, kad tai didžiausias iki šiol sutartas ES laisvosios prekybos susitarimas, nes abi sutarties šalys kartu sukuria 30 proc. pasaulio BVP.
„Susitarimui įsigaliojus, Japonija panaikins 97 proc. muitų, o ES – 99 proc. Tarifai bus visiškai panaikinami visoms pramoninėms prekėms, apsaugant jautriausius kiekvienos pusės sektorius. Iš ES pusės muitai per pereinamuosius laikotarpius bus panaikinami kai kuriems jautriems žemės ūkio produktams, automobiliams, automobilių dalims ir kai kurioms elektronikos prekėms“, – komentuoja URM.
Europa įsipareigoja, per 7 metus visiškai panaikinti muitus automobilių pramonei – tiek patiems automobiliams, tiek jų dalims .
Tačiau numatyti ir apsaugos mechanizmai, kurie leidžia grąžinti ES tarifus, jeigu Japonija nustotų taikyti tarptautinius UNECE (Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos) standartus.
Poveikis „Hondai“ bus didesnis nei „Toyotai“
Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva naujienų portalui tv3.lt teigia, kad kainodara – sudėtingas procesas ir priklauso nuo daugybės aplinkybių, tad negalima tikėtis, jog sumažintas muito mokestis tiesiogiai persiduotų į kainą ir automobiliai kainuotų 10–20 proc. mažiau.
Tačiau, jog kažkokios įtakos galutiniai pokyčiai kainai turės – garantuota. Ypač tai atsilieps „Hondos“ markės automobiliams.
„Jei apie visa Europą kalbame tai ta dalis japoniškų automobilių nėra tokia ypatingai maža. Jei apie Baltijos šalis kalbėtume, tai „Toyotos“ geros pozicijos, o „Honda“ – nišinis žaidėjas. Skirtingose ES šalyse skirtingas ir jų pasiekiamumas. Panaši statistika, jei kalbėsime apie naujų automobilių pardavimą Lietuvoje. „Toyota“ lenktyniauja su „Volkswagen“, kuri pirmą poziciją pardavimuose užims. „Toyota“ visada pirmame trejetuke. „Hondos“ padėtis rinkoje gana sudėtinga, bet tikėtina, kad kažkiek pagerėtų.
Kalbant apie poveikį reikia nepamiršti, kad „Hondai“ galbūt tai labiau atsilieps kainodaroje, nebereikės mokėti muito, o „Toyotos“ atveju yra kita situacija, nes „Toyota“ turi nemažai gamybos pajėgumų pačioje Europos Sąjungoje. Tai natūralu, kad tiems automobiliams ar jų sudedamosioms dalims, kurie gimsta Europoje, tos kainos įtakos nebus“, – sako R. Knyva.
Užsienio reikalų ministerija informuoja, kad šiuo metu du trečdaliai ES parduodamų japoniškų automobilių yra projektuojami ir pagaminami ES, o dar beveik 250 tūkst. – eksportuojama į trečiąsias šalis.
R. Knyvas pabrėžia, kad ir dauguma detalių tikriausiai patenka ne iš Japonijos, o iš Europos.
„Yra ir toks dalykas, beveik visi gamintojai turi savo centralizuotą detalių tiekimo sistemą, kuri bazuojasi, kažkurioje iš ES šalių, labai retai kada dalys eina tiesiai iš Japonijos. Tada natūralu, kad klausimas ar muitų sumažinimas, ar nuėmimas tiesiogiai atsispindėtų kainos pokyčiuose toms detalėms“, – svarsto R. Knyva.
Atsivers rinka ir Lietuvos gamintojams
Numatoma, kad iškart įsigaliojus susitarimui, Japonija nebetaikys muitų svarbiausioms ES eksporto prekėms: chemikalams, tekstilei ir drabužiams, keramikai ir stiklui, kosmetikai, plastikui. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, atsivers rinka Lietuvos jautienos, kiaulienos, sūrių, sviesto, pieno miltelių ir kitų pieno produktų, grūdų ir krakmolo eksportuotojams, kuriems muitai mažinami tarifinių kvotų ribose.
„Šiuo metu Japonijos taikomi muitai žemės ūkio produktams siekia 30–40 proc., tačiau ilgainiui į Japoniją visiškai be muitų bus galima įvežti apie 85 proc. ES žemės ūkio maisto produktų (pagal tarifų pozicijas). Kvota sūriams didės kartu su didėjančiu sūrio suvartojimu Japonijoje. Skaičiuojama, kad susitarimas padės ES eksportuotojams kasmet sutaupyti apie 1 mlrd. EUR muito mokesčių
ES ir Japonija taiko aukščiausius vartotojų apsaugos standartus pasaulyje, įskaitant maisto ir žemės ūkio produkciją, tačiau į ES importuojami maisto produktai ir toliau turės atitikti ES maisto saugos standartus. Be to, į susitarimą įtrauktas išsamus skyrius, sustiprinantis tarpusavio bendradarbiavimą darbo standartų ir saugos, aplinkosaugos, klimato kaitos klausimais ir visiškai apsaugo viešąsias paslaugas“, – tv3.lt rašo URM.
Ministerija taipogi informuoja, kad susitarimas praplečia galimybes ES įmonėms dalyvauti Japonijos viešuosiuose pirkimuose, teikti paslaugas, supaprastina importo procedūras, Japonija įpareigojama laikytis tarptautinių pramoninių standartų, gerėja informacijos prieinamumas smulkiam ir vidutiniam verslui.
ES susitarimą planuoja ratifikuoti iki 2018 m. pabaigos ir jis turėtų būti pradėtas taikyti 2019 m.
