Žemdirbių ilgai lauktas lietus atnešė ne tik palengvėjimą, bet ir sukėlė galvos skausmą prekybininkams bei naujų miestų daugiabučių gyventojams. Vandens čiurkšlės pliūptelėjo per dengtus stogus, pastatų sienų siūles, netikėtai atsiradusius įskilimus.
Abejonių, žinoma, nėra – kaltas ne lietus, o pastatus stačiusios įmonės, kai kur klaidingai projektavusios, o kai kur taupiusios medžiagas ar darbus atlikusios atmestinai. Žinoma, jei pastatas vis dar garantinis, sunkumų remontuojant neturėtų kilti, tačiau ką daryti, jei gyvenamąjį namą stačiusi įmonė jau bankrutavo?
Iš savos kišenės
Būtent su tokia problema susidūrė sostinės Taikos gatvės gyventojai, apsigyvenę 2006 metais statytuose šešiaaukščiuose daugiabučiuose. Justiniškių mikrorajone, prabangiai pavadintame „Mėnulio slėnyje“, šešis gyvenamuosius namus pastatė UAB „Kamintras“. Bendrovė realiai neįvertino savo užmojų, ėmėsi nesėkmingų projektų ir 2009 metais bankrutavo.
Dar 2006 metais dalis gyventojų kreipėsi į statybų rangovą UAB „Kamintras“ ir prašė ištaisyti kai kur išlindusį broką. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai pateikiamuose skunduose buvo minimi prasti daugiabučių stogai. Dėl broko lyjant lietui šlapdavo butų sienos. Prabėgo keleri metai, tačiau ši problema Taikos gatvės daugiabučių gyventojus kamuoja iki šiol.
Stogus apžiūrėjus namus administruojančios bendrovės atstovams paaiškėjo, kad statytojai dengdami stogą paklojo per ploną šiltinamąjį sluoksnį, ventiliacinių šachtų išvedimus paliko be stogelių, todėl kai kur stogų perdangose esanti vata yra kiaurai permirkusi ir susmegusi, sienas dengia pelėsiai. Deja, nors daugiabučiai vis dar turi garantiją, nebeliko įmonės, galinčios ištaisyti statybų broką, todėl namų gyventojams teks bendrai mokėti už stogų remontą.
„Namą privalėtų tvarkyti rangovas, o dabar teks išlaidauti gyventojams, nors brokas atsirado ne dėl jų kaltės“, – kalbėjo Taikos gatvės daugiabučių gyventojas, rodydamas gautą sąskaitą. Jam atsiųsta sąskaita, kurios vienoje skilčių buvo įrašyta „dalinis apmokėjimas už namo stogo remontą“, buvo 40 litų didesnė nei įprastai. Anot remontuojamame name gyvenančio vyro, blogiausia, kad atnaujinti prireiks ne tik kiaurą stogą, bet ir skylančias sienas, byrantį tinką nuo išorinių sienų, taigi remontams teks skirti dar ne vieną šimtą.
Nukrito balkono tinkas
Neseniai plačiai nuskambėjo sostinės Fizikų gatvėje esančių daugiabučių istorija. Nuo 10-ojo daugiabučio balkono, esančio paskutiniame aukšte, nukrito balkono šiltinamoji medžiaga. Statybinės medžiagos krito tiesiai ten, kur, anot namo gyventojų, dažniausiai žaisdavo vaikai. Laimė, tąkart sužalotų nebuvo.
„Bajorų kalvų“ gyvenvietėje, kuriai priklauso ir nukentėjęs Fizikų gatvės daugiabutis, statybas organizuoja UAB „Hanner“. Daugiabučio gyventojai neslėpė, kad turi ir daugiau pretenzijų šiai bendrovei ne tik dėl nukritusio balkono tinko, bet ir dėl kitų bėdų.
Remontuoja statytojas
Dar vienas savaitraščio „Ekonomika.lt“ pašnekovas Kristupas, gyvenantis sostinės daugiabučių kvartale „Santariškių namai“, taip pat susidūrė su pastatyto namo subrangovų bankrotu. Kvartalą statė bendrovė „Eika“. Anot jo, per kelerius gyvenimo metus šiame kvartale stebėtis teko daug kuo.
„Kaip ir visuose naujos statybos namuose, čia daug problemų dėl garso izoliacijos. Per porą metų balkone atšokinėjo plytelės, – vardijo įsigyto buto trūkumus Kristupas. – Bute įrengti langai su mikroventiliacija, tačiau žiemą per šalčius ji užšąla ir nebegali uždaryti lango. Tenka visiškai atidaryti langą, kad jis atšiltų ir galop užsidarytų. Jau kelis kartus skilo atraminė siena. Be to, turime bėdų dėl ventiliacijos vamzdžių – šaltą žiemą juose susidaro kondensatas ir bėga atgal į butą, laša per lubas. Gerai, kad lubos ne iš gipso kartono, todėl jos bent jau laikosi.“
Pradėjus atšokinėti plytelėms balkone, pašnekovas kreipėsi į namo rangovus, kad trūkumai būtų pašalinti. „Atvažiavo meistras ir suklijavo plyteles – taip kreivai, kad trūksta žodžių, o šios ir vėl pradėjo kristi“, – gūžčiojo vyras. Bandyta taisyti ir ventiliacijos vamzdžius, pro kuriuos į butą grįždavo susidaręs kondensatas. „Lyg kažką patvarkė, tačiau praėjusią žiemą ir vėl lašėjo per lubas vanduo“, – pasakojo jis. Nors už didžiąją dalį broko atsakingi subrangovai, kreiptis tenka į namo statytojus, nes subrangovai sunkmečiu bankrutavo.
Kas kaltas
Anot bėdomis pasidalijusio vyro, persikėlus gyventi į naujos statybos būstą nustebino vėliau išryškėjusi prasta kokybė. „Buvo pakeista didžioji dalis per garažą nutiestų vandentiekio vamzdžių. Tad kokia turėjo būti jų kokybė, jei per dvejus metus šie ėmė ir prakiuro?“ – stebėjosi „Santariškių namų“ gyventojas.
Anot Kristupo, pastebėjus statybos broką ir reikalaujant jį ištaisyti retai sulaukiama geranoriškumo. „Statytojas visada pirmiausia sako, kad esi kaltas pats, – piktinosi pašnekovas. – Tik kai pavyksta įtikinti, jie imasi veiksmų. Pavyzdžiui, kai atėjo tikrinti mano bute esančios skilusios atraminės sienos, pirmiausia man buvo pasakyta, kad kalti bute apdailą darę mano samdyti darbininkai, o ne jie.“
Reikalauti, kad būtų ištaisytas statybų brokas, pasak vilniečio, yra žvėriškas darbas. Be krūvos raštų, reikia sugebėti įtikinti ekspertus, kad brokas atsirado ne dėl gyventojo kaltės. „Tikrinti broko atėjęs statybas išmanantis žmogus tavo argumentus gali sutrinti į miltus. Gerai, kad aš turiu pažįstamų, dirbančių statybų srityje, ir pirmiausia konsultuojuosi su jais. O jeigu žmogus neturi tokių pažįstamų, kas tada?“ – svarstė jis.
Patiria nuostolių
„Su rangovų bankrotais ir iš to kylančiomis problemomis susiduriame kiekvieną dieną, – tvirtino statybų bendrovės UAB „Eika“ generalinis direktorius Robertas Dargis. – Mes patys namų nestatome, samdome rangovus ir daugiau nei pusė jų yra bankrutavę.“ Jo žodžiais, kadangi butus pardavinėjo UAB „Eika“, būtent jai ir tenka garantinė atsakomybė. R. Dargis neslėpė, kad tokia veikla nuostolinga.
Apie garantinius įsipareigojimus gyventojams pradėta diskutuoti gal 2004 metais, tačiau, anot „Eikos“ vadovo, klausimas liko neišspręstas. Tuomet buvo kalbama apie įvairius būdus gyventojams apsaugoti. Buvo siūlyta drausti parduodamą būstą, kad išlindus brokui jis būtų tvarkomas draudimo pinigais, kalbėta ir apie tai, kad rangovai vystytojams turėtų palikti depozitą, iš kurio garantiniu laikotarpiu ar bankrutavus rangovui būtų tvarkomi statyti namai. „Niekas nepasikeitė. Jeigu bankrutuoja rangovas, vystytojui tenka samdyti naujus rangovus ir šalinti broką“, – sakė R. Dargis.
Bankrotai tyčia?
Statybų kuluaruose sklando ir kitokių kalbų. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad nekokybiškai pastačiusi namą įmonė bankrotą inicijuoja pati, o vėliau įkuria įmonę kitu pavadinimu. „Nesu girdėjęs, kad specialiai keltų bankrotą baigę projektą, bet iš esmės tokiu dalyku galima pasinaudoti, – pripažino R. Dargis. – Kita vertus, gyventojai turėtų žiūrėti, iš ko perka butą ir kokių garantijų siūloma. Juk būna atvejų, kad įmonė bankrotą kelia nepastačiusi namo, tik surinkusi pinigus.“
Būstai Lietuvoje
2011 metų pradžioje, palyginti su atitinkamu 2010 metų laikotarpiu, sparčiausiai augo – 17,6 proc. statybų sritis.
2011 metų pavasarį statistiniai duomenys atskleidė, kad 0,3 proc. atpigo gyvenamųjų namų statybos sąnaudų kainos.
Vilniaus apskrityje (su Vilniaus miestu) vidutinė parduodamo būsto kvadratinio metro kaina siekia 4,9 tūkst. litų, Kauno apskrityje (su Kauno miestu) vidutinė parduodamo būsto kvadratinio metro kaina – 2,7 tūkst. litų.
