Vyriausybė tikisi gauti iki 100 mln. Lt papildomų mokesčių privalomai įdiegus kasos aparatus dengtose maisto prekyvietėse. Tačiau valdžia nieko nekalba apie daug daugiau nuslėptų mokesčių automobilių turguose.
Ieško landų
Už parduotą automobilį valstybei nereikia mokėti, jei juo savininkas naudojosi daugiau kaip 3 metus, o jei mažiau – jis turi būti parduotas pigiau nei įsigytas. Kitu atveju gautas skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo apmokestinamas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Tiek pat turi mokėti ir individualiąją veiklą įregistravęs prekeivis (verslo liudijimai šiai veiklai neteikiami). Tačiau nuolatiniai automobilių prekeiviai randa įvairų būdų, kaip nuslėpti mokesčius.
„Nuo parduoto automobilio mums lieka gal 200–300 eurų, – pasakojo Kauno turguje prekiaujantis Gintaras. – Per mėnesį parduodu apie 10 mašinų. Tačiau uždirbtus pinigus vėl investuoju į kitų automobilių pirkimą Belgijos turguje ir jų transportavimą į Lietuvą, todėl pragyventi ne tiek daug ir lieka. O jei dar mokėčiau visus mokesčius, dirbti neapsimokėtų.“
Prekeivis teigė, kad visų mokesčių nenuslepia, bet sutaupo pardavimo sutartyse nurodydamas daug mažesnę pardavimo kainą. Nemažai mašinų kazachams ir baltarusiams jis parduoda nepasirašydamas jokių sutarčių.
„Fiktyvių pardavėjų randa patys užsieniečiai, nes jiems reikia dokumentų eksportuoti prekę“, – aiškino Gintaras. Pasak jo, siekdami išvengti mokesčių panašiai elgiasi daugelis turgaus prekeivių.
„Įdarbina“ asocialius asmenis
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šalaševičius vadovavo ne vienam ikiteisminiam tyrimui dėl dokumentų klastojimo parduodant automobilius Marijampolės turgavietėje. „Dažniausiai užsieniečiai, nusipirkę automobilį, pasitelkia pašalinius žmones, kurie pasirašo pirkimo ir pardavimo dokumentus. Paprastai tą darbą atlieka asocialūs asmenys“, – kalbėjo prokuroras.
Marijampolėje buvo teisiamas vienas niekur nedirbantis ir jokio turto neturintis marijampolietis, kuris per metus neva pardavė 1,5 tūkst. automobilių. Tokių bylų Marijampolėje būta ne vienos, tačiau tikrieji prekeiviai, susirinkę pelną ir išvengę mokesčių, lieka nežinomi.
„Vyksta ikiteisminis tyrimas ir vienoje automobiliais prekiaujančioje įmonėje, kurios vadybininkai sutiko pasirašyti neva pardavę mašiną baltarusiui, nors iš tikrųjų jis automobilį pirko turguje“, – pasakojo G.Šalaševičius.
Sukurtos palankios sąlygos
Eksportui dokumentus tvarkančios įmonės suinteresuotos įforminti kuo daugiau sandorių ir nesidomi nei pardavėjais, nei pirkėjais. Anksčiau, kol Lietuva nebuvo ES narė ir nepriklausė Šengeno erdvei, automobilius įvežančius verslininkus pasienyje fiksavo muitinė. Dabar sąlygos leidžia prekeiviui saugiai lindėti šešėlyje.
„Todėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir prokuratūros vykdomi tyrimai rodo, kad automobilių versle nuslepiama daug mokesčių, bet tai ne reali kova – šešėlinei veiklai yra pernelyg geros sąlygos, – pripažino G.Šalaševičius. – Manau, kad valdžia turėtų pasitelkti mokesčių inspekcijos, muitinės, teisėsaugos institucijų specialistus ir sukurti naujus prekybą automobiliais reglamentuojančius įstatymus.“
Sukčiauja ir įmonės
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas sakė, kad išaiškinta nemažai atvejų, kai mokesčius bando slėpti ir automobiliais prekiaujančios įmonės.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neseniai atliko kompleksinį patikrinimą vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje ir nustatė nemažai atvejų, kai įmonė, prekiaujanti dažniausiai JAV nupirktais naudotais automobiliais, deklaravo gerokai mažesnes pardavimo kainas, nei pirkėjai už juos mokėjo iš tikrųjų.
„Pavyzdžiui, automobilio „Lexus LS460“ pardavimo dokumentuose buvo nurodyta 16 tūkst. Lt kaina, bet pirkėjas vėliau savo paaiškinime prisipažino sumokėjęs maždaug 10 kartų brangiau“, – pasakojo A.Klerauskas.
Atlikus patikrinimą bendrovei priskaičiuota beveik 150 tūkst. Lt mokesčių, delspinigių ir baudų.
Per pustrečių metų dėl automobilių prekybos Kauno AVMI atlikta 30 teminių bei kompleksinių patikrinimų. Mokesčių administratoriaus dėmesio sulaukė ne tik įmonės, bet ir individualios įmonės, pavieniai prekeiviai. Per šį laikotarpį priskaičiuota beveik 3 mln. Lt mokesčių, delspinigių bei baudų.
Pasitelkė kaimyninę šalį
Lietuvos prekeivių išradingumą slepiant mokesčius demonstruoja ir išaiškinta dviejų Tauragės įmonių veikla. VMI duomenimis, jos 3 metus dokumentuose nurodydavo neva parduodančios automobilius Latvijos bendrovėms, PVM mokėtojoms. Todėl Tauragės bendrovės išvengdavo PVM mokesčio Lietuvoje.
„Patikrinimo metu bendradarbiaujant su Latvijos mokesčių administratoriumi paaiškėjo, kad didžioji dalis automobilių buvo parduoti ne Latvijos įmonėmis, bet tiesiogiai Latvijos piliečiams, kurie nėra PVM mokėtojai“, – pasakojo A.Klerauskas.
Valstybinė mokesčių inspekcija tauragiškiams priskaičiavo beveik 600 tūkst. Lt mokesčių, o už padarytus mokestinius pažeidimus įmonių savininkams gresia nuo 10 iki 50 proc. priskaičiuoto mokesčio sumos dydžio bauda.
Nukenčia sąžiningieji
Laimis Dūda, naudotų automobilių įmonės „Automodus“ vadovas
Prekyba turguje labai kenkia sąžiningai mokesčius valstybei mokantiems verslininkams. Niekaip negalime konkuruoti kainomis su prekiautojais, kurie nemoka PVM, pajamų ir kitų mokesčių. Todėl tokios nevienodos sąlygos iškraipo rinką. Tačiau mes turime pranašumą dėl to, kad neprekiaujame automobiliais po avarijų, nurodome realią ridą, nes perkame mašinas pasibaigus jų lizinginio išpirkimo laikui ir su garantinės priežiūros dokumentais.
Mokesčių tvarka nenuosekli
Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyriausioji analitikė Baltijos šalims
Mokesčių politikoje yra daug neteisybės. Ir ne tik automobilių versle. Įmonės dabar priverstos konkuruoti su ta pačia veikla besiverčiančiais verslo liudijimus ar individualią veiklą įregistravusiais asmenimis. Pastarųjų mokesčiai yra fiksuoti, o bendrovių – priklauso nuo pajamų. Todėl atsiranda kainų skirtumai. Manau, valstybė turėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas steigti bendroves, mažinti biurokratizmą, numatyti mokestinių lengvatų ir taip mažinti verslo liudijimo veiklų skaičių.
Vien įstatymų nepakanka
Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Vargu ar vien įstatymais galima sureguliuoti automobilių verslo problemas – žmogus visada sugalvos dešimtis būdų, kaip apeiti bet kurį įstatymą. Todėl visi turime jausti atsakomybę, ne tik valdžia. Ką nors galvoti tikrai reikia, nes biudžetas netenka gal net kelių šimtų milijonų litų, jei skaičiuosime ne tik negaunamus mokesčius iš prekybos, bet ir mašinų remonto, kitų paslaugų. Guodžia bent tai, kad daug žmonių šioje srityje turi darbo.
Saulius TVIRBUTAS
