Pasaulyje yra dvigubai daugiau naftos, nei tvirtina didžiausios naftos bendrovės, teigia ekspertas.
Buvusio naftos verslo konsultanto teigimu išžvalgytų jos resursų dydis neretai sumažinamas tyčia, rašo britų dienraštis „The Independent“.
Priimta manyti, kad šiame žmonijos raidos etape naftos gavybos kreivė pasiekė aukščiausiąjį tašką, o įrodyti jos ištekliai lyginant su pradiniu lygiu sumažėjo maždaug 2 kartus. Tačiau anksčiau naftos pramonėje dirbęs konsultantas Richardas Pike‘as, dabar vadovaujantis D. Britanijos Karališkajai chemijos draugijai, teigia, kad ši teorija remiasi klaidingomis prielaidomis, teigia „The Independent“.
Nafta: kiek dar liko? Įrodytos naftos atsargos (mlrd. barelių). „The Independent“ iliustr.
Šiandieniniais vertinimais įrodytos pasaulinės naftos atsargos siekia 1,2 trilijonų barelių, tačiau pačios naftos pramonės turimais duomenimis šis kiekis tesudaro mažiau nei pusę realiai egzistuojančių naftos išteklių.
Tokia klaidinga prielaida padėjo padidinti „juodojo aukso“ kainas iki rekordinio lygio. Tai kelia nerimą rinkoje ir verčia naftą išgaunančias šalis didinti tiekimo apimtis, kad sumažėtų kaina, teigia dienraštis.
Po dviejų dienų, kai naftos kaina pasiekė rekordinę 139 dolerių už barelį ribą, Japonijoje susitikę „didžiojo aštuoneto“ (G-8) šalių energetikos ministrai aptarė šios krizės įveikimo veiksmų planą.
Aiškindamas, kodėl paskelbti įrodytų naftos atsargų vertinimai sudaro mažiau nei pusę realių jos išteklių, daktaras R. Pike‘as pareiškė, kad yra ne vienas pavyzdys, jog didžiosios naftos bendrovės noriai stengiasi sumažinti duomenis apie patvirtintus rezervus, siekdamos išlaikyti aukštas naftos kainas. „Dalis naftos pramonės gerai žino, kokie būdai naudojami siekiant sumažinti išžvalgytus naftos resursus, tačiau žmonės, kurie priiminėja sprendimus – ir pačiose kompanijose, ir atskirose šalyse – dažnai nesupranta, kodėl naftos ištekliai iš tikrųjų yra didesni, nei manoma“, - sakė jis.
Daktaro R. Pike‘o vertinimai nėra susiję su dar nežinomais, jau atrastais, bet dar neištirtais naftos telkiniais bei tais, kurių eksploatavimas ekonomiškai per brangus, pažymi dienraštis.
Daugiau nei 30 metų naftos pramonėje išdirbusio eksperto išvados turėtų atkreipti ekologų, kurie naudoja naftos gavybos „viršūnės“ koncepciją siekdami įrodyti ekologiškai saugios jos alternatyvos paieškų būtinybę, dėmesį, teigia „The Independent“.
„Bloga naujiena ta, kad pernelyg didelis įrodytų naftos resursų neįvertinimas migdo mūsų budrumą aplinkos apsaugos srityje, nes daroma prielaida, jog po kelių dešimtmečių turėsime rasti alternatyvą mineralinio kuro rūšims, – aiškina daktaras R. Pike‘as. – Nevertėtų stebėtis, jei nafta dominuos ir XXII amžiuje. Tai atskleidžia didelę planavimo energetikos ir ekologijos srityse klaidą: mes labai neįvertiname mums iškilusio pavojaus.“
Pasak dienraščio, gali paaiškėti, kad įrodytų naftos atsargų yra gerokai daugiau, nei pranešama. Tai visai įmanoma dėl atskirų telkinių gamybinių pajėgumų vertinimo metodikos ir bendrų įrodytų tos bendrovės ar visos šalies naftos išteklių skaičiavimo būdo ypatumų. Naftos bendrovės naudoja paprasčiausią aritmetiką: jos sudeda numanomus telkinių išteklius, taip gaudamos įrodytų naftos resursų rodiklį. Toks vertinimas būna akivaizdžiai sumažintas – taip siekiama įtikti akcininkams, nesuinteresuotiems didinti įrodytų išteklių, teigia daktaras R. Pike‘as.
Tačiau matematikos požiūriu būtų kur kas teisingiau skaičiuoti įrodytus atskirų naftos telkinių išteklius remiantis kūgio formos statistine kreive, kuri naudojama įrodytiems, tikėtiniems ir įmanomiems kiekvieno telkinio ištekliams apskaičiuoti. Tokiu būdu, pasak eksperto, bus gautas skaičius, dvigubai viršijantis rodiklį, gautą panaudojus paprasčiausią aritmetinę sudėtį, pabrėžė ekspertas. „Tai taikytina ir gamtinės dujoms, nes jų telkiniai dažniausiai vertinami tokiu pat būdu. Pasaulis neįvertina ekologinio pavojaus ir, regis, nėra pasiruošęs sudėtingiems kompromisams, kurių reikės imtis“, - perspėja jis.
Knygos apie naftos gavybos „viršūnę“ „Half Gone“ autorius Jeremy Leggettas nėra tikras daktaro R. Pike‘o teisumu. „Svarbiausias rodiklis – gavybos tempai veikiančiose verslovėse, – teigia jis. – Nauji gamybiniai pajėgumai gali atsirasti tik po 2011 m. Be to, jei stambūs telkiniai išseks, sumažėję tiekimai labai skaudžiai atsilieps pasaulio ekonomikai“, - sakė jis „Independent“.
