„Brent“ rūšies naftos kaina nuo sesijos pradžios iki maždaug vidurdienio Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku pakilo 2,6 proc. iki 87,83 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies nafta pabrango 2,8 proc. iki 82,22 JAV dolerio už barelį.
Kainų kilimą paskatino ir Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – savaitgalį priimtas sprendimas nekeisti gavybos lygių.
Kinijai atsargiai švelninant griežtą „nulinio COVID-19“ politiką, dėl kurios visoje šalyje buvo kilę protestų, Pekine ir kituose miestuose vėl pradėjo veikti įmonės ir buvo sušvelninti testavimo reikalavimai, tad tikimasi, kad naftos paklausa šalyje didės.
„Energijos rinkas vis užlieja neapibrėžtumo bangos, nes vis kyla nuogąstavimų dėl pasiūlos ir paklausos, kurie skatina naftos kainų kilimą, bet tas „juodojo aukso“ brangimas nėra pernelyg reikšmingas“, – pažymėjo finansinių paslaugų bendrovės „Hargreaves Lansdown“ analitikė Susannah Streeter.
„Yra lūkesčių, kad, įsigaliojus rusiškos naftos kainų 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) už barelį „luboms“, rinkoje bus siūloma mažiau naftos.“
Kremlius pirmadienį tvirtino, kad kainų „lubos“ neturės jokio poveikio Maskvos karinei kampanijai Ukrainoje.
Šiomis kainų „lubomis“ siekiama apriboti Rusijos pajamas iš naftos ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai.
„Žvelgiant iš OPEC+ perspektyvos, atsižvelgiant į tas [rusiškos naftos kainų] „lubas“ ir nuolat besikeičiančią su COVID-19 susijusią padėtį Kinijoje, kuri paklausos požiūriu dabar atrodo kur kas perspektyvesnė, negali būti paprasta parengti patikimas prognozes“, – pareiškė finansų maklerio bendrovės OANDA analitikas Craigas Erlamas.
OPEC+ grupė, atsižvelgusi į dabartinį neapibrėžtumo rinkose lygį, sekmadienį sutarė nekeisti dabartinių gavybos lygių.
