Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“.
„Taip, žiūrėjau įvairių nekilnojamojo turto agentūrų, ne tik Lietuvos ir Baltijos šalių pateikiamą statistiką, tai, aišku, nuo vidurkio, kuris yra, tarkim, Milane ir Barselonoje. Barselonoje vidurkis aštuoni tūkstančiai už kvadratinį metrą, Milane jis svyruoja nuo aštuonių iki dvylikos ir penkiolikos tūkstančių – šitoje vietoje esame toli ir dar gerokai iki to. Bet lyginant su tuo, kokia ten nekilnojamojo turto rinka, kokias apskritai kainas turėjome metus, dvejus ar trejus atgal, – tai, manau, kad tapome brangia Europos sostine, kas nėra blogai“, – sakė jis.
Palygino Vilnių ir Tenerifę
Anot Tomo Grižo nekilnojamojo turto kainas Vilniuje jis lyginęs su kitais Europos regionais, pavyzdžiui, Tenerife, kuri yra paklausesnė iš nekilnojamojo turto nuomos perspektyvos, vien savo dėl sezoniškumo.
„Galvojau su kuo gi čia palyginti, arba su kuo aš lyginu – tarkim, su ta pačia Ispanija. Galbūt mažiau su žemynine Ispanija, jeigu pereiti prie konkretesnių palyginimų, kadangi aš pats labiau pažįstu ir žinau Tenerifės rinką. O kaip mes lietuviai kartais mėgstame ant vienos ar kitos bangos užšokti, tai Tenerifė neabejotinai yra didžiulė banga, ant kurios užšoko didelė dalis lietuvių, – suprantam kodėl, turim ne patį geriausia klimatą.
Tai aš turbūt lyginu su Tenerife ir nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, kaip bežiūrėtum, ar tai yra suminė kaina, ar tai yra kvadrato kaina – jos yra ženkliai mažesnės Tenerifėje negu palyginus su Vilniumi, o užimtumas, kaip patys suprantame, yra visus metus, tai vėlgi galima lyginti su Vilniumi. Nelyginčiau Temerifės su Palanga, kuri yra labai sezoninis dalykas“, – pasakojo nekilnojamojo turto ekspertas Tomas Grižas.
