1945 m. pavasarį Haraldas Quandtas, 23 metų Vokietijos karinių oro pajėgų pareigūnas, buvo sajungininkų pajėgų karo belaisvis Benghazi‘je (Libija), kuomet gavo atsisveikinimo laišką iš savo motinos Magdos Goebbels – nacių propagandos ministro Josefo Goebbelso žmonos, pasakoja "Bloomberg.com".
Ranka parašytas laiškas patvirtino vyro ankščiau gautas skaudžias žinias, kad jo motina su vyru ir 6 vaikais nusižudė gegužės 1 dieną Adolfo Hitlerio požeminiame bunkeryje Berlyne. Paskutiniai motinos žodžiai buvo pamokymas: būk lojalus! Lojalus sau, lojalus žmonėms ir savo šaliai.
1947 m. Haraldas buvo išleistas iš nelaisvės. Po septynerių metų jis ir jo netikras brolis Herbertas (Haraldas buvo vienintelis vaikas iš pirmosios Magdos Goebbels santuokos) paveldėjo savo tėvo Guentherio Quandto sukurtą pramoninę imperiją, gaminusią Mauser šautuvus ir raketas, reikalingas Trečiojo Reicho karo mašinai. Tarp vertingiausių kompanijos turtų buvo dalis mašinų gamintojo Daimler AG (DAI) ir Bayerische Motoren Werke AG (BMW) kompanijos akcijos.
Toli nuo viešumos
Kai netikri broliai mirė, jų palikimas liko. Herberto našlė Johanna Quandt (86) ir vaikai Susanne Klatten and Stefan Quandt žinomi tik kaip pagrindiniai kompanijos BMW dalininkai. Milijardus paveldėjusios Haraldo Quandto dukterys Katarina Geller-Herr (61), Gabriele Quandt (60), Anette-Angelika May-Thies (58) ir Colleen-Bettina Rosenblat-Mo (50) taip pat nesireiškia viešumoje.
Keturios seserys paveldėjo apie 1,5 milijardo markių (760 milijonų JAV dolerių) po savo motinos Inge mirties. Jų turtas buvo tvarkomas per tėvo vardu pavadintą investicijų kompaniją ir fondą. Fritzas Beckeris, pagrindinis šeimos finansų tvarkytojas, teigė, kad vidutiniškai per metus šeima gauna 7, o pastaruoju metu ir 7,6 procentų grąžą. Šeima ir toliau siekia visiško privatumo, tad atskleidžiama tik tiek, kad pinigai investuojami visame pasaulyje irįvairiomis sumomis.
Karo laikotarpio nauda
Visi kartu – keturios seserys ir dar du giminaičiai – valdo ne mažesnės nei 6 milijardų vertės turtą, taigi kiekvienam giminės atstovui tenka ne mažiau nei po 1,2 milijardo dolerių (remiantis Bloomberg milijardierių indekso duomenimis). Tačiau šios šeimos nariai niekada nebuvo reitinguojami kaip atskiros milijardus valdančios asmenybės jokiuose tarptautiniuose turto reitinguose. F. Beckeris nesutiko pateikti tikslių seserų valdomo turto duomenų, o pačios moterys taip pat nieko nekomentavo.
Quandtų šeimos iškilimas prasidėjo 1833 m., kuomet Emilis Quandtas tapo savo uošviui priklausiusios tekstilės kompanijos savininku. Amžių sankirtoje Emilis perdavė verslą savo vyriausiajam sūnui Guentheriui. 1914 m. prasidėjęs karas kompanijai atvėrė naujas galimybes: pradėjus gaminti karines uniformas, jau prieš karą vienos didžiausių drabužių gamintojos pelnas išaugo keturis kartus.
Ginklų gamyba
Po to, kai Vokietija pasidavė po keturis metus trukusio karo, G. Quandtas ėmė naudoti karo metu gauto pelno resursus ir pirko įvairių kompanijų akcijas, pavyzdžiui Accumulatoren-Fabrik AG (AFA) (baterijų gamintojas) ir Berlin-Karlsruher Industriewerken AG (BKIW) (siuvimo mašinų gamintojas). Kompanija, karo metu buvusi viena didžiausių ginklų gamintojų, turėjo perkvalifikuoti savo veiklą pagal pasirašytą nusiginklavimo susitarimą.
Sąsajos su naciais
1918 m. mirus pirmajai žmonai, G. Quandtas liko su dviem mažais sūnumis ir jau 1921 m. vedė Magdą Ritschel, kuri jam padovanojo sūnų Haraldą. Pora išsiskyrė 1929 m., ir, praėjus dviems metams, Magda Quandt ištekėjo už Vokietijos parlamento nario Josepho Goebbelso, kuris taip pat buvo kylančios nacių partijos propagandos mechanizmo vadovas. Naciams atėjus į valdžią 1933 m. Josef Goebbels tapo propagandos ministru. J.Goebbelso ir A. Hitlerio artimus ryšius apbūdina ir tai, kad vadas buvo vyriausias pabrolys propagandos genijaus vestuvėse.
Tais pačiais metais G. Quandtas įstojo į partiją ir netrukus jo fabrikai tapo vienais pagrindinių tiekėjų šalyje. Vystytis šiai tendencijai nesutrukdė ir faktas, kad tarp G. Quandto ir J.Goebbelso nuolat tvyrojo įtampa.
Tačiau, pasak istorijos profesoriaus Joachimo Scholtysecko, kuris atliko šeimos užsakytą studiją apie šeimos sąsajas su Trečiuoju Reichu, J. Goebbelso antipatija G. Quandtui nerūpėjo ir nedarė jokios įtakos jo sugebėjimui užsidirbti.
Priverstinis darbas
1937 m. G. Quandtui buvo paskirtas apdovanojimas „Wehrwirtschaftsfuehrer“ (karinės ekonomikos lyderis), kuris buvo skiriamas tik elitinės verslininkų grupės nariams, savo produkcija ypatingai nusipelniusiems Trečiajam Reichui. Karo metu Quandtų AFA gamino baterijas povandeniams laivams ir raketų paleidimo įtaisams. Šeimos kompanija BKIW gamino Mauser šautuvus, amuniciją ir raketas. Nepaisant užimamos padėtis, verslininkas visuomet vengė viešumos, teigia J. Scholtysecko.
Tarp 1940 ir 1945 m. Quandtų šeimos fabrkuose atsidūrė daugiau nei 50 tūkst. civilių (priverstinai), karo belaisvių ir koncentracijos stovyklų kalinių. Taip pat teigiama, kad verslininkas nusavino žydų kompanijų savininkų turtą, o jo sūnus Herbertas (iš pirmosios santuokos) planavo pastatyto AFA gamyklą, kur dirbtų vergai.
Armijos savanoris
Pasak šeimos biografo Jungblutho, G. Quandtas neturėjo naciams būdingo mąstymo ir tiesiog ieškojo bet kokių būdų padidinti savo imperiją.
Jo jauniausias sūnus Haraldas po skyrybų gyveno su motina, J. Goebbels ir netikrais broliais ir seserimis. 1939 m. jis ėmė tarnauti Vokietijos armijoje ir po metų persikėlė į desantininkų padalinį. Jis buvo išsiųstas į Graikiją, Prancūziją ir Rusiją, vėliau sužeistas Italijoje 1944 m. ir laikomas britų stovykloje Benghazi‘je.
Denacifikacijos procesas
Po karo G. Quandtas daugiau nei metus praleido civilių stovykloje Moosburg‘e (Moosburg an der Isar) ir denacifikacijos tyrimuose buvo įvardytas kaip „Mitlaeufer“ (pasėkėjas) – nacių pasekėjas, kuris formaliai nebuvo įsitraukęs į rėžimo nusikaltimus. J. Scholtysecko teigimu, šioje istorijoje verslininkui labai pasitarnavo faktas, kad jis vengė viešumo.
G. Quandtas mirė 1954 m. atostogaudamas Kaire ir visą savo verslo imperija paliko sūnums Haraldui ir Herbertui.
Šeimos turtas
Remiantis biografija, Herbertas tvarkė baterijų, mašinų ir potašo kompanijas, o Haraldas prižiūrėjo pramonines kompanijas. Per kitą dešimtmetį broliai įsigijo daugiau „Daimler“ akcijų; Herbertas išgelbėjo „BMW“ nuo bankroto 1960-aisiais ir tapo pagrindiniu kompanijos dalininku, parėmusiu naujųjų modelių gamybą. Haraldas žuvo 1967 m. lėktuvo katastrofoje. Jo našlės Inge santykiai su Herbertu pašlijo. 1970 m. prasidėjo ilgas turto dalybų procesas.
Manoma, kad vertingiausias turtas, kurį gavo Haraldo Quandto paveldėtojos yra „Daimler“ akcijų dalis, kuri paskui buvo parduota už apytiksliai 1 milijardą markių. Po aštuonerių metų (1978 m.) nuo širdies smūgio mirė Inge, o praėjus vos dviems dienoms po jos mirties nusišovė ir Inge antrasis vyras Hansas-Hilmanas von Halemas palikdami našlaites pasidalinti turtą.
Šeimos susitikimai
Turtą nuo 1974 m. prižiūrėjo patikėtiniai, o aktyvaus investavimo periodas prasidėjo nuo 1981 m., kuomet buvo įkurta šeimos investicijų kompanija.
Ir dabar šeimos nariai stengiasi susitikti bent kelis kartus per metus ir aptarti savo investicijas.
Apie Haraldo Quandto dukras žinoma ne tiek ir daug.
Gabrielė Quandt gyvena Muniche, buvo ištekėjusi už vokiečių leidyklos paveldėtojo Floriano Langenscheidto.
Katarinai Geller-Herr priklauso jojimo centras „Gestuet Waeldershausen“ Vokietijoje; ji rėmė Larsą Niebergą, kuris laimėjo du aukso medalius olimpinėse konkūro varžybose.
Colleen-Bettina Rosenblat-Mo yra papuošalų dizainerė, įsikūrusi Hamburge.
Anette-Angelika May-Thies gyvena Hamburge ir buvo ištekėjusi už Azelio May‘aus (Goldman Sachs Group Inc. (GS) privačios bankininkytės patarėjas), kuris valdė šeimos investicijas 25 metus.
Giminaičiai taip pat yra pagrindiniai dalininkai ir investuotojai 5 finansinių paslaugų kompanijose, kurios visos moka dividentus.
