Jis teigė, kad Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos išlieka didelė, tačiau jei ES didesnių sankcijų netaikys, ypač didelio poveikio mūsų šalies ekonomikai įvykiai Ukrainoje ir dėl to Rusijai taikomos sankcijos neturės.
N. Mačiulio teigimu, nors ,,Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, kad Rusijos ekonomikos stagnacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama 0,4 ir 0,2 proc. iki 3,3 ir 4,0.
Mastrichto kriterijus, pasak „Swedbnk“ vyr. ekonomisto, Lietuva vykdo. Prognozuojama infliacija, tikėtina, bus apie 0,8 proc., o kai bus skaičiuojamas Mastrichto kriterijus, gali būti ir apie 0,6 proc.
,,Mūsų prognozuojamo neigiamo scenarijaus veiksniai nėra tik Rusijos ir Ukrainos konfliktas, tai ir Kinijos ekonomikos lėtėjimas. Dauguma kitų besivystančių rinkų taip pat yra atsidūrusios blogėjančioje ekonominėje padėtyje“, – sakė N. Mačiulis, tačiau pridūrė, kad ,,euro zonos valstybės visiškai susigrąžino investuotojų pasitikėjimą“, ir, nors ekonomikos augimas išlieka gana vangus, yra svertų paskatinti ekonomikos augimą.
Jei Rusijos ir Ukrainos konfliktas neišsivystys į dideles ekonomines sankcijas, neišaugs ir atsakomosios Rusijos akcijos, prognozuoja N. Mačiulis. ,,Dabartinė Rusijos situacija beveik neturės įtakos euro zonos šalių ekonomikai, o didžiausią įtaką turės NVS ir Baltijos šalių valstybėms“, – sakė ,,Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Jo teigimu, yra labai maža tikimybė, kad ES taikytų didesnes sankcijas Rusijai, nes Rusija turi daug galimybių neigti savo vaidmenį. ,,Kadangi ES labai priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių, mažai tikėtina, kad ES imsis didesnių veiksnių, negu iki šiol. Todėl prekyba tarp Rusijos ir Lietuvos taip pat neturėtų labai nukentėti“, – sakė N. Mačiulis. Tačiau jis neatmetė, kad Rusijos atsakas galėtų būti lokalizuotas ribojant prekybos santykius tam tikruose sektoriuose.
Pasak jo, Baltijos šalių priklausomybė nuo Rusijos yra didelė. Nors pernai Lietuva sugebėjo padidinti eksportą, šiemet jis greičiausiai visai neaugs, gal net šiek tiek susitrauks, tačiau tai nebus taip ryšku kaip prieš kelerius metus, kai Baltijos šalių eksportas į Rusiją sumažėjo maždaug penktadaliu.
N.Mačiulis pabrėžė, kad 20 proc. Lietuvos eksporto skirta Rusijos rinkai, apie 4 proc – į Ukrainą, tačiau daugiau negu du trečdaliai į Ukrainą eksportuojamų produktų yra naftos produktai.
Lietuvos eksporto augimas į Rusiją lėtės nežymiai
Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuvos eksporto augimas į Rusiją lėtės, tačiau tai labiausiai lems nuolatiniai tiesioginiai ir netiesioginiai prekybos barjerai.
Antradienį pristatydamas žurnalistams pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė:
,,Labiausiai tikėtiname scenarijuje Rusijos įtaka yra gana izoliuota, didelės įtakos neturės, nors tikėtina, kad Rusija taikys kai kuriuos barjerus. Netiesioginių, pasleptų barjerų yra įvairių – gali nurodyti, pavyzdžiui, kai kurioms įmonėms vežti krovinius ne per Klaipėdos uostą arba nurodyti kai kuriems prekybos tinklams neplatinti produktų iš Lietuvos“, - aiškina vyriausiasis ,,Swedbank‘ ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, tikėtina, kad visus šiuos metus ir kitais metais vienokių ar kitokių apribojimų Lietuva iš Rusijos tikriausdiais pajus. Nors visiško prekybos tarp Lietuvos ir Rusijos suvaržymo tikimybė nėra labai didelė, gali būti sugriežtinta transporto patikra pasienyje arba eskaluojamos abejonės dėl lietuviškų maisto produktų kokybės.
Taip pat, neatmeta N. Mačiulis, jei įtampa tarp ES ir Rusijos didėtų, Rusija galėtų panaudoti grubesnius atsakomuosius žingsnius – brangiau parduoti dujas arba apribori kai kurių energetinių išteklių tiekimą į Lietuvą.
Nors ekonomistas prognozuoja, kad bendram Lietuvos ekonomikos augimui tai turėtų tik simbolinės įtakos, vis dėlto Lietuvos vežėjams galimi didesni Rusijos pusės taikomi apribojimai būtų gana skausmingi.
,,Kai kurių prekių labai didelė dalis eksportuojama į Rusiją. Tačiau didžioji dalis – ne lietuviškos kilmės prekės. Yra tik keli sektoriai, kurių apie 20 proc visos produkcijos tenka Rusijos rinkai. Tarp jų gyvulinės kilmės produktai ir maisto produktai“, - sakė N. Mačiulis.
Anot jo, labiausiai pažeidžiamas yra transporto ir su juo susijęs sandėliavimo sektorius. Ir ne tik dėl to, kad daug transportuojama, bet maždaug pusė visų vilkikų keliauja į Rusijos rinką, o ,,vienas iš didžiausių konkurencinių Lietuvos transporto pranašumų – galimybė pirkti pigesnį kurą Rusijoje ir Baltarusijoje“.
Kita galima problema, kurią įžvelgia ekonomistas - kai kurios Vakarų kompanijos savo prekėms eksportuoti gali pradėti ieškoti kitų kelių į Rusiją ir aplenkti Lietuvą, todėl gali susiaurėti prekybos kanalas. Tiesa, N. Mačiulis pabrėžė, kad iki šiol taikytos sankcijos tokio poveikio neturėjo.
Didelių iššūkių nei dėl galimų Rusijos sankcijų, nei dėl Rusijos ekonomikos situacijos Lietuvos pramonės sektorius nepajus dėl to, kad tik apie 5 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksportuojama į NVS šalis, prognozuoja N. Mačiulis.
Tačiau Lietuva yra svarbus koridorius tarp Vakarų ir NVS rinkų. Reeksportas sudaro net 85 proc. viso Lietuvos eksporto į Rusiją. Jei prieš 10 metų tik 9,3 proc. viso eksporto teko Rusijai, tai pernai ši dalis išaugo iki 19,8 proc. Deja, primena N. Mačiulis, Klaipėdos uostas ir geležinkelis neturi beveik jokių kitų alternatyvų, o transporto ir sandėliavimo sektoriuose Lietuvoje dirba apie 100 tūkst. žmonių. Būtent šis sektorius, teigia ekonomistas, yra vienas pažeidžiamiausių.
Kitas sektorius, kuris labai priklausomas nuo Rusijos, primena N. Mačiulis, energetika. Lietuva yra labiausiai iš Baltijos valstybių priklausoma nuo importo iš Rusijos energetikos sektoriuje.
,,Pagrindinis mūsų pažeidžiamumas yra energetinių išteklių importas iš Rusijos. Lietuva pernai 45 proc elektros energijos importavo iš Rusijos ir yra labiau priklausoma nuo Rusijos už kitas Baltijos valstybes. Jei Rusija pradėtų taikyti energetinių išteklių eksporto apribojimus, Lietuva atsidurtų nelabai geroje padėtyje“,- sako N. Mačiulis.
Tačiau, teigia jis, mažai tikėtina, kad Rusija imtųsi ypatingų sankcijų šiame sektoriuje, nes pavyzdžiui, dujos pro Lietuvą keliauja ir į Kaliningrado sritį. Jis taip pat pabrėžė, kad pagrindinis Lietuvos saugiklis energetikos sektoriuje artimiausiu metu bus jau šių metų pabaigoje, kaip tikimasi, pradėsiantis veikti SGD terminalas Klaipėdoje.
„Daugumos Lietuvos įmonių konkurencingumas ir atsparumas išorės poveikiui šiuo metu yra gerokai didesnis negu prieš 5 metus. Tačiau, pastarieji įvykiai dar kartą priminė apie Lietuvos energetinį pažeidžiamumą, kurio mažinimui turi būti sutelktos visos pastangos“, – kalbėjo ,,Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad išsikvepia buvęs labai spartus Kinijos ekonomikos augimas. Tai gali tapti rimtu iššūkiu viso pasaulio ekonomikai.
Rusijos laukia stagnacija
„Swedbank“ prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos šiemet ir kitais metais stagnacija, ji gali augti tik apie 0,8 proc.
„Rusijos ekonomikos lėtėjimas dar labiau išryškės šiemet – vidaus vartojimo šaltinių beveik nelieka, kreditavimo augimo tikėtis taip pat tikriausiai neverta“, – sako N. Mačiulis. Jis primena, kad anksčiau brangusi nafta ir dujos leido Rusijos ekonomikai augti, tačiau dabar šis šaltinis senka – prognozuojama, jog vidutinė naftos kaina kitais metais sieks 102 dolerius už barelį.
Pasak ekonomisto, Rusijos ekonomiką šių metų viduryje apims „neilga stagnacija, gal recesija, tačiau šios šalies ekonomika subalansuota ir turi nemažai užsienio valiutos rezervo, kuris leistų Rusijai gana ilgą laiką išgyventi gana rimtas ekonomines sankcijas“. Kita vertus, pabrėžia N. Mačiulis, nors Rusija ir demonstruoja, kad silpnas rublis jai kelia nerimą, bet Rusijos valdžiai (bet ne piliečiams) tai yra naudinga. „Didžiąją dalį pajamų ji gauna užsienio valiuta, o išlaidžia rubliais. Tai leidžia turėti gerą balansą ir suteikia iliuzinį svertą didinti išlaidas“, – teigia N. Mačiulis.
Vis dėlto tai, kad Rusija prarado pasaulio pasitikėjimą turi neigiamą poveikį kitoms NVS valstybėms, kurios turi įtakos Lietuvos eksportui, pripažįsta ,,Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. „Tačiau euro zonos ekonomika atsigauna, ir tikėtinas Lietuvos eksporto didėjimas į Vakarų rinkas“, - prognozuoja N. Mačiulis.
