Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius. O Lietuva gyveno tik taupymo keliu, nes investiciniai projektai nebuvo sėkmingi, nors sąlygos jiems, pasinaudojant ES struktūrinės paramos fondų lėšomis, pavyzdžiui,renovacijos skatinimui, yra itin palankios.
Esą tai, kad nemokame įgyvendinti ne tik renovacijos, o apskritai bet kokių didelių projektų yra pagrindinė investicijų trūkumo priežastis.
„Mes nesugebame įgyvendinti didelių projektų – dar vienas to pavyzdys yra Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, – pasakojo G. Nausėda. – Uždarymui gavome pinigų, bet tiek sugebėjome prisidirbti, kad neberandame kelio iš šitos situacijos. Bijau, kad įgyvendindami ir kitus projektus, pavyzdžiui, gyvybingą Visagino atominės elektrinės projektą ir vėl susimausime, nes nesugebame užtikrinti tęstinumo“.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus Boguslavo Gruževskio nuomone, taupymo kelias nėra tinkamas, nes jis pasyvus ir nieko nesukuria.
„Valstybės tikslas turėtų būti racionalus pinigų naudojimas , o kai taupymas tampa valstybės tikslas, tada ir gaunasi nesąmonė“, – sakė B. Gruževskis.
Jis taip pat išsakė nuomonę, kad Lietuva investicijoms lėšų galėtų gauti nadodamasi ES parama, tačiau problema yra ta, kad jos įsisavinimo efektyvumas tėra 15 – 20 procentų.
Su tuo nesutiko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris aiškino, kad tik taupymas padės išbristi iš krizės, o dabartinę pasaulio situaciją, kai valstybės gyvena skolose, palygino su narkomanu, kuris ilgą laiką vartojo narkotikus, pasiekė bedugnės kraštą ir nusprendė tapti normaliu žmogumi.
Esą abstinencija – taupymas, yra skausmingas, tačiau būtinas.
„Sprendimas skolintis ir investuoti, kad padidėtų BVP – tas pats, kas narkomanas pasakytų, kad reikia susileisti dozę, gal pagerės. Skolos sukeltas ekonomikos augimas tikrai nebus efektyvus“, – aiškino N. Mačiulis.
Atsakydamas į klausimą, iš kur Lietuva turėtų gauti pinigų investicijoms, jis pabrėžė, kad pirmiausia derėtų sudaryti sąlygas investuoti verslui, o valstybė turėtų investuoti tik ten, kur to padaryti negali verslas.
„Valstybė neturėtų didinti skolos, o sudaryti sąlygas privačiam sektoriui leisti laisvai jaustis ir investuoti. Juk Lietuvos privataus sektoriaus įmonės yra mažiausiai pasiskolinusios Europoje“, – pasakojo „Swedbank“ ekonomistas.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis išsakė nuomonę, kad Lietuvos ekonomiką galėtų atgaivinti kaštų ir naudos analizės įdiegimas – prieš priimant bent kokį sprendimą reikėtų vadovautis kaštų ir naudos analize ir tik ja remiantis spręsti apie ekonominę sprendimų naudą.
Be to, esą didelė problema yra ir neefektyvus finansų valdymas, pirmiausia – neskaidrūs viešieji pirkimai.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, kaip skelbia renginio organizatoriai, – precedento Baltijos šalyse neturintis renginys, kuris 2012m. liepos 12-15 dienomis vyks Visuomenės harmonizavimo parke, Prienų rajone.
Renginio metu jaunimas iš visų Lietuvos regionų bei užsienio kartu su Lietuvos valdžios, verslo, kultūros ir mokslo atstovais aptars strateginius mūsų valstybės ir tautos reikalus, ieškos konstruktyvių sprendimų bei jų įgyvendinimo būdų, taip spartins pažangios ir modernios valstybės kūrimą.
Paulius GRINKEVIČIUS
