Vis dėlto N. Mačiulis pastebi, kad nors Lietuvos augimas liks vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES), anskčiau prognozuoto 4,3 proc. kilimo pasiekti nepavyks. „Smukęs naftos ir trąšų sektorių augimas, bei eksporto letėjimas apkarpė ekonomikos augimo prognozes“, – teigė ekonomistas. Pastarojo teigimu, dviejų sektorių įtaką bendram BVP pokyčiui auga dėl to, kad minėti sektoriai sudaro kone ketvirtadalį šalies pramonės apimties.
Ekonomiką temps vidaus vartojimas
Teigiama, kad pagrindinis šalies augimo variklis ir šiemet išliks vidaus vartojimas ir augančios investicijos. „Panašias tendencijas galėjome stebėti ir pernai, tačiau materialinės investicijos dar nesudarė prielaidų BVP augimui – šiemet situacija kis“, – dėstė ekonomistas.
Vis dėlto N. Mačiulis pridūrė, kad investicijų augimas išliks nuoseklus – šios stiebsis 8-9 proc. tempu.
Namų ūkių vartojimas 2013 metais augo sparčiau nei tikėtasi – 4,5 proc. „Augimą lėmė didėjantys atlyginimai ir augantis paskolų portfelis“, – situaciją pristatinėjo N. Mačiulis. Jis pridūrė, kad pastaruosius metus Lietuvos ekonomika augo iš esmės be paskolų, tačiau rekordiškai mažos palūkanų normos ir gerėjantis ekonomikos vertinimas gyventojų tarpe tokias tendencijas koreguos.
Darbo rinkoje pokyčių maža
Santūriai optimistiškų žinių „Swedbank“ ekonomistas pateikė ir apie darbo rinką Lietuvoje. „Pagerinome nedarbo mažėjimo prognozę, tačiau natūralus nedarbas dar ilgai laikysis 9-10 proc. riboje”, – sakė ekonomistas. Šio teigimu, didelis struktūrinis nedarbas neleidžia keisti situacijos, tačiau vargu ar galima tikėtis, kad darbo rinkos poreikių neatitinkantys gyventojai sulauks sukurtų darbo vietų.
„Skatinanti politika, tiesioginės užsienio investicijos turėtų prisidėti prie mažėsiančio nedarbo, tačiau kol kas spartaus mažėjimo prognozuoti nesiryžtume“, – aiškino N. Mačiulis.
Nors nedarbo lygis staigia nemažės, realus atlyginimas turėtų augti. Skaičiuojama, kad šiemet atlygis turėtų kilti 5 proc., o kitąmet – šoktelti ir iki 6 proc.
Ekonomistas pastebėjo, kad Estijoje jau pastebimos darbo užmokesčio augimo tendencijos. „Estijoje darbo užmokesčio didėjimas jau viršija našumo augimą, o tai kels problemų estų eksportuotojams“, – aiškino N. Mačiulis. Kaip pagrindinę to priežastį ekonomistas įvardijo struktūrinį nedarbą, todėl ilgainiui panašios tendencijos gali paliesti ir Lietuvą, bei Latviją.
Emigracija išsikvėpė
Pastebima, kad pastaraisiais metais emigracijos problema vis labiau praranda aktualumą.
„Ryškėja reemigracinės tendencijos ir vis daugiau sezoninių emigrantų, kurių laikyti emigrantais nevertėtų“, – optimizmo nestokojo ekonomistas.
Priduriama, kad emigrantai vis dar didele apimtimi subsidijuoja Lietuvos ekonomiką – iš užsienio pervestų lėšų suma siekia kone 5 proc. nuo BVP. „Nors bendros apimtys šiek tiek sumažėjo, tačiau trečiąjį ketvirtį pelaidų suma buvo rekordinė ir siekė 1,1 mlrd. litų“, – detalizavo ekspertas.
