Motinystės bausmė: verslininkės pasakė, kodėl lietuvės negimdo

Natūraliai vaikus gimdo moterys, tad, kiek jos ir ar tik jos yra atsakingos, kad vaikų Lietuvoje gimsta vis mažiau? Ir ką jos, o kartu visa visuomenė, turėtų daryti, kad tendencijos pasikeistų?

Trečiadienį apie tai diskutuota konferencijoje „Lietuvos Davosas 2025“.

Kodėl apie moterų nenorą gimdyti dažniau klausia vyrai?

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerė Indrė Barauskienė pastebėjo, kad pastaruoju metu vienas iš didžiausių Lietuvos iššūkių yra demografinė duobė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Negaunate sutarto atlyginimo? Siūlo tokius darbdavius bausti

Išmokos ir kita parama ar darbas: pasakė, kas labiau apsimoka Lietuvoje

Atlyginimai Lietuvoje: pasakė, kiek darbuotojams pinigų pridės šiemet

Be to, pasak jos, vyrauja nuomonė, kad moterys esą nebenori turėti daugiau vaikų, klausiama, ką turėtume daryti, kad jos norėtų.

„Taip lyg suponuojant, kad čia neva yra moteriška problema. Kad tik nuo jų priklauso problemos sprendimas. Kodėl taip yra? Gal nuo to nereikėtų pradėti nagrinėti moterų lyderystės problemų?“ – klausė teisininkė.

Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen sutiko, kad politinėse diskusijose dažniausiai keliamas klausimas, kodėl moterys nenori gimdyti, ir tą klausimą dažniausiai esą kelia vyrai.

„Objektyvi realybė yra tokia, kad, visuomenei pakilus į tam tikrą gerovės lygį, gimstamumas krenta. Ir tai nėra Lietuvos fenomenas, tai nėra Europos fenomenas. Mes galime žiūrėti į duomenis įvairiais pjūviais, tokia yra tendencija.

Ir ką galima padaryti, tarkime, kalbant apie gimstamumą, man rodos, svarbiausia yra sudaryti galimybes maksimaliai lanksčiai, efektyviai derinti karjerą ir motinystę“, – svarstė politikė.

Australijoje – vos 6 savaitės išmokų

Asociacijos „Vienaragiai LT“ vadovė Gintarė Verbickaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra sudarytos vienos iš geriausių sąlygų visame pasaulyje derinti motinystę su darbu.

„Turime motinystės atostogas ar, turbūt teisingiau sakyti, darbostogas, socialines garantijas. Yra galimybė ne tik mamai išeiti auginti vaikutį, bet lygiai taip pat ir tėčiui.

Manau, tai rodo, kad tai nėra tik moters sprendimas, o šeimos, poros sprendimas“, – kalbėjo G. Verbickaitė.

Ji palygino motinystės ir vaiko priežiūros sąlygas Lietuvoje ir Australijoje, kur jai pačiai teko gyventi.

Šioje šalyje gimus vaikui mamai motinystės ar vaiko priežiūros išmokos mokamos 6 savaitės, Lietuvoje – iki 2 metų. Tada moteris turi spręsti, ką su vaiku daryti – ar palikti darželyje ir dirbti, ar iš darbo rinkos iškristi ir auginti vaiką.

Taigi, pasak asociacijos vadovės, šiuo požiūriu Lietuva atrodo gerai. Tačiau turime, kur tobulėti: auklių ir darželių prieinamumas galėtų būti didesnis.

Motinystės bausmė ir moterų skurdas

Asociacijos „Lyderė“ valdybos pirmininkė ir „TV3 Group“ vadovė Laura Blaževičiūtė pastebi, kad lyčių lygybė nėra tik socialinis ar individualios diskriminacijos klausimas.

„Tai yra tam tikras ekonominės sistemos klausimas. Ir mes šiandien per mažai kalbame apie tai, kiek ekonominės vertės sukuria moterų dalyvavimas joje, jų ekonominis įgalinimas“, – svarstė L. Blaževičiūtė.

Jos teigimu, daugelis tyrimų rodo, kad yra tiesioginė koreliacija tarp valstybių sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) ir moterų įgalinimo indekso.

Tokiose valstybėse, kaip Norvegija, Švedija, Danija, kur moterų įgalinimo indeksas yra didesnis, BVP vienam gyventojui irgi yra gerokai didesnis nei ten, kur jos patiria daugiau suvaržymų.

„Matau problemas, su kuriomis mes susiduriame. Viena iš jų yra motinystės bausmė. Vien dėl to, kad moteris iškrenta iš darbo rinkos 2 metus, jos atlyginimas pradeda skirtis nuo rinkos ir niekada nepasiveja.

Moterys gyvena ilgiau, jos lieka vienos ir yra pasmerktos nepritekliui. Tai yra sisteminė problema, neturinti nieko bendro su diskriminacija“, – kalbėjo „TV3 Group“ vadovė.

Ji vylėsi, kad šią problemą padės spręsti ES skaidraus darbo užmokesčio direktyva, kuria įtvirtinamas vyrų ir moterų vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą principas.

L. Blaževičiūtė svarstė, kad dėl atlygio atotrūkio moterys pasirenka likti namuose. Esą kitos išeities nėra, nes Lietuvoje nėra įstaigų, kur būtų galima palikti 9 mėn. ar 1 metų vaiką ir grįžti į darbą. 

Tiesa, bent iš dalies situaciją galėtų pakeisti šiemet pradėta mokėti vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, siekianti 364 eurus.

Reikėtų pinigais įvertinti, kiek moterys praranda

Komunikacijos agentūros „Think Twice Agency“ įkūrėja Ieva Koncevičiūtė pastebėjo, kad kapitalistinė sistema apdovanoja „testosteroninį elgesį“, dėl to moterys visada bus prastesnėje padėtyje nei vyrai.

„Ką siūlyčiau mums dabar kitaip padaryti, tai įvesti įvertinimą dalykams, kuriuos daro moterys. <...> Kiek iš tikrųjų kainuoja gimdyti?

Kokie alternatyvūs kaštai, kai iškritau iš darbo rinkos. Ir, jeigu būčiau negimdžiusi to vaiko, o po Harvardo būčiau advokate Niujorke, kiek po trijų metų būčiau palypėjusi karjeros laiptais?“ – pavyzdį pateikė I. Koncevičiūtė.

Pasak jos, JAV tai jau yra vertinama ir teismai formuoja atitinkamą praktiką. Taigi ir Lietuvoje būtų galima pinigais įvertinti visus moterų darbus (taip pat ir, pvz., namų ruošos), kurie šiuo metu neįvertinami.