• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje vyrų ir moterų atlygių skirtumas yra mažesnis nei kai kuriose Europos šalyse, tačiau jis vis dar išlieka nemažas. Vis dėlto tarp valstybės įstaigų yra tokių, kuriose moterys uždirba ir daugiau nei vyrai.

Lietuvoje vyrų ir moterų atlygių skirtumas yra mažesnis nei kai kuriose Europos šalyse, tačiau jis vis dar išlieka nemažas. Vis dėlto tarp valstybės įstaigų yra tokių, kuriose moterys uždirba ir daugiau nei vyrai.

REKLAMA

Lyčių darbo užmokesčio atotrūkis apskaičiuojamas lyginant vyrų ir moterų vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) ir jį išreiškiant procentais nuo vyrų vidutinio darbo užmokesčio. Būtent taip algų skirtumą skaičiuoja Europos Sąjungos statistikos tarnyba („Eurostatas“).

Tokie skaičiavimai parodo, kiek vidutiniškai mažiau uždirba moterys, palyginti su vyrais. Pavyzdžiui, jei atotrūkis siekia 11 proc., tai reiškia, kad moterų vidutinis atlyginimas yra 11 proc. mažesnis nei vyrų.

Eurostato duomenys rodo, kad nepakoreguotas vyrų ir moterų vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis 2023 metais Lietuvoje siekė 11,5 proc. Toks rezultatas nėra blogas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES)  šalimis, kadangi bendras atotrūkio vidurkis ES siekia 12 proc.

Šiuo klausimu Lietuva lenkia ir kaimyninę Latviją, kurioje iš visų ES šalių užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų yra didžiausias – 19 proc. Lietuvoje atlyginimų skirtumas tarp lyčių taip pat yra mažesnis negu Estijoje, kur vyrams mokama vidutiniškai 16,9 proc. daugiau nei moterims.

Visgi Lietuvai dar yra kur tobulėti. Pavyzdžiui, Belgija yra viena iš mažiausią vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą fiksuojančių šalių (0,7 proc.), tuo metu Liuksemburgas yra vienintelė ES valstybė, kurioje moterys uždirba daugiau nei vyrai – vidutiniškai 0,9 proc. daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

Nors lyčių darbo užmokesčio atotrūkis dažnai siejamas su privačiu sektoriumi, svarbu nepamiršti ir valstybinių institucijų, kurios turėtų būti lygybės ir skaidrumo pavyzdys.

Todėl kyla klausimas – ar pačiose valstybės institucijose laikomasi lyčių lygybės principų?

REKLAMA

Keliose institucijose atotrūkis lenkia šalies vidurkį

Portalas tv3.lt apskaičiavo, koks yra atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvos Vyriausybės kanceliarijoje ir ministerijose.

2025 metų vasario mėnesio rezultatai parodė, kad Vyriausybės kanceliarijoje bei ministerijose fiksuojamas atotrūkis ne tik atspindi bendras tendencijas Lietuvoje, bet kai kuriais atvejais netgi lenkia šalies vidurkį.

Pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarijoje dirbantys vyrai vidutiniškai uždirba maždaug 568 eurais, t. y. beveik 15 proc. daugiau negu moterys, parodė atlikti skaičiavimai.

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybės kanceliarijos atstovai paaiškino, kad tokie skirtumai gali egzistuoti tik dėl skirtingų priedų, kuriuos lemia stažas, kadangi vienodas atlygis už tokios pat vertės darbą kanceliarijoje yra užtikrinamas.

„Vyriausybės kanceliarija vadovaujasi LRVK darbo apmokėjimo sistemos apraše nustatytais kriterijais, kuriais garantuojamas vienodas atlygis už tokį patį ir vienodos vertės darbą.

Darbuotojų darbo užmokestis, nepriklausomai nuo lyties ar kitų individualių aplinkybių (kaip kad rasė, tautybė, kalba, šeiminė padėtis ir kt.), gali skirtis dėl skirtingo dydžio darbo užmokesčio struktūros dalių (darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą valstybės tarnautojams ir kt.)“ – pabrėžė Vyriausybės kanceliarijos komunikacijos departamentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu dvi iš 14 ministerijų Lietuvoje šiuo rodikliu vasario mėnesį gerokai lenkė šalies vidurkį. Beveik 16 proc. (maždaug 543 eurais) didesnius atlyginimus vyrams išmokėjo Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Ypač įdomu tai, kad pati VRM pateikė duomenis, rodančius, kad daugumą darbuotojų sudaro moterys, o lyčių pasiskirstymas vadovaujančiose pareigose yra apylygis.

„Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų santykis pagal lytį yra maždaug toks: moterys sudaro 75 proc., vyrai – 25 proc. Verta paminėti, kad vidurinės grandies (savarankiškų padalinių) vadovių moterų ir vadovų vyrų skaičius (pasiskirstymas) yra kone lygus (8 moterys ir 6 vyrai)“ – dalijosi ministerija.

REKLAMA

Visgi ji pabrėžė, kad nustatydami darbuotojų atlygį į lyties kriterijus jie nesiorientuoja, o toks atotrūkis susiformuoja natūraliai.

„Ministerijoje yra nemažas skaičius pareigų, kurių užmokesčio rėžis yra mažesnis, tačiau funkcijos yra gyvybiškai svarbios ministerijos bendrųjų funkcijų atlikimui. Bet tai jokiu būdu nepasako ir nepatvirtina, jog moterys savaime gauna mažesnį darbo užmokestį. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Vidaus reikalų ministerijoje nėra įtvirtinta kriterijų, kurie, nustatant darbuotojų atlygį, jį diferencijuotų pagal lytį – tokio sieko dirbtinai mažinti esamus skirtumus nėra, o ir negalėtų būti.

REKLAMA

Vidaus reikalų ministerijoje darbo užmokesčio apmokėjimo sistema yra įtvirtinta ministerijos kolektyvinėje sutartyje. Nuostatos, susijusios su darbo užmokesčiu, yra orientuotos į darbuotojų darbo rezultatų (pridėtinės vertės) kūrimą ir paremtos lygiateisiškumu pagal einamas pareigas (pareigybes). Kiekvienas pareigybės lygis turi atlygio dydžio rėžius, pagal kuriuos yra užtikrinimas teisingas darbo užmokesčio už darbą apmokėjimas“, – aiškino VRM.

Tuo metu Energetikos ministerijoje (EM) atotrūkis buvo didžiausias – 18 proc. arba beveik 735 eurai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi EM komunikacijos skyriaus vedėjas Laimis Bratikas pažymėjo, kad vyrų ir moterų vidutinių atlyginimų dydžiui įtaką daro nemažai veiksnių, todėl nereikėtų pasitikėti vieno laikotarpio rezultatais.

„Energetikos ministerijoje šiuo metu dirba 92 darbuotojai. Vadovaujančias pareigas užima abiejų lyčių atstovai. Manome, kad įtakos tokiam rezultatui galėjo turėti valstybės tarnautojų darbo stažo, darbuotojų kaitos, pareigų ir atsakomybių pobūdžio ypatumai. Tai – tam tikro laikotarpio rezultatai, todėl tendencijų neįžvelgiame“, – dalijosi L. Bratikas.

REKLAMA

Pusė ministerijų atspindi šalies vidurkį

Net 7 Lietuvos ministerijos išlaiko į šalies vidurkį panašų procentinį rodiklį ir jose atotrūkis svyruoja tarp 11–12 proc.

REKLAMA

Apie 11 proc. atotrūkis tarp moterų ir vyrų atlyginimų užfiksuotas Finansų, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Teisingumo bei Užsienio reikalų ministerijose.

Pavyzdžiui, Finansų ministerijoje vyrai uždirba maždaug 366 eurais daugiau, Krašto apsaugos ministerijoje – 440 eurų daugiau, o Susisiekimo ministerijoje – 384 eurais daugiau.

Vidutiniškai 398 eurais didesni vyrų atlyginimai yra Teisingumo ministerijoje, 343 eurais – Užsienio reikalų ministerijoje.

Tuo metu Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose lyčių darbo užmokesčio atotrūkis siekia maždaug 12 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Palyginus vidutinius vyrų ir moterų atlyginimus gauti duomenys rodo, kad Aplinkos ministerijoje vyrams mokama vidutiniškai 455 eurais daugiau, o žemės ūkio ministerijoje – 386 eurais daugiau.

Yra ir džiuginančių pavyzdžių

Kiek mažesnis (beveik 7 proc. arba apie 230 eurų) skirtumas tarp vyrų ir moterų algų yra sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijose.

Kur kas geresnė situacija, lyginant su kitomis šalies ministerijomis, yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kur atotrūkis tarp lyčių atlyginimų siekia apie 4 proc. Šioje ministerijoje vyrams ir moterims mokamos panašiausios algos, kurios skiriasi tik apie 116 eurų.

REKLAMA

Tiesa, tarp visų ministerijų duomenų yra pavyzdžių, kai atotrūkis tampa minusiniu, o tai reiškia, kad moterims yra mokama daugiau negu vyrams.

Taip yra Kultūros bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose (SADM), kuriose moterys vidutiniškai uždirba beveik 4 proc. daugiau negu vyrai.

Kultūros ministerijos atlyginimų duomenys parodė, kad moterų vidutinės algos yra beveik 116 eurų didesnės negu vyrų. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vidutinis moterų užmokestis beveik 119 eurų lenkia vyrų.

Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas Lietuvoje numato, jog už tokį patį ir vienodos vertės darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis, nepriklausomai nuo lyties. Šio reglamentavimo užtikrinimu Lietuvoje rūpinasi būtent SADM, kuri išskyrė, kokios priemonės yra naudojamos, siekiant užtikrinti vienodą darbo užmokestį tokį patį darbą atliekantiems vyrams ir moterims.

REKLAMA

„Kaip svarbiausias priemones išskirtume socialinių partnerių patvirtintą ir viešai skelbiamą darbų ir pareigybių vertinimo metodiką (ji gali padėti sugrupuoti pareigybes į kategorijas ir jas palyginti tarpusavyje), taip pat bendram lygių galimybių ir teisių užtikrinimo suvokimui, įsivertinimui labai gali pagelbėti lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tinklapyje skelbiamas leidinys „Lygios galimybės darbovietėje – vadovas darbdaviams“, be to, joje yra pateikiami patarimai, ką reikia įvertinti atliekant darbo užmokesčio auditą įmonėje“, – pažymėjo SADM.

REKLAMA
REKLAMA

SADM pabrėžė, jog Valstybinė darbo inspekcija nuolat atlieka tikslinius darbo užmokesčio politikos įmonėse patikrinimus, kurie parodo, ar jos atitinka Darbo kodekso reikalavimus bei vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio priežastis. Tokių patikrinimų metu dėmesys atkreipiamas ne tik į piniginę išraišką, bet ir į lygių galimybių politikos bei vienodų sąlygų darbuotojams užtikrinimą.

„2020-2021 m. Valstybinė darbo inspekcija tokius patikrinimus atliko finansų ir draudimo įmonėse. Vėliau tokie patikrinimai buvo atliekami įstaigose, kuriose pagal viešai skelbiamus „Sodros“ duomenis yra matomas didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis.

Šių patikrinimų metu taip pat buvo tikrinama ar įstaigose yra patvirtintos lygių galimybių politikos, ar darbdaviai yra sudarę vienodas sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, ar teikia vienodas lengvatas, ar įstaigoje yra patvirtinti aiškūs darbuotojų atrankos / įdarbinimo kriterijai, darbuotojų vertinimo kriterijai, ar priimant į darbą ir perkeliant į aukštesnes pareigas darbuotojams yra taikomi vienodi atrankos kriterijai, ar darbuotojams padedama derinti šeimos įsipareigojimus ir darbą“, – pastebėjo SADM.

Pasak jos, šiuo metu vyksta teisės aktų pakeitimų rengimas, nes iki 2026 m. birželio 7 d. Lietuva turi įgyvendinti Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos reikalavimus. Po šių pakeitimų dar daugiau informacijos apie vidutinį darbo užmokestį taps prieinama darbuotojams:

„Po pakeitimų darbuotojams taps prieinama daugiau informacijos apie tos pačios kategorijos darbuotojų, kurioje jie yra, vidutinį darbo užmokestį pagal lytį (ne kiekvieno konkretaus darbuotojo darbo užmokestį, o užmokesčio vidurkį visų toje kategorijoje dirbančių darbuotojų pagal lytį), o tai suteiks daugiau galimybių reikalaujant, kad jau dabar galiojantis reikalavimas už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti tokį patį darbo užmokestį būtų įgyvendinamas tinkamai.“

REKLAMA
Algas diferencijuoju pagal atlikta darba ir man nesvarbu, vyras tai, moteris, gejus ar hermafroditas.
ką veiki čia? Gali pyzdinti į visas keturias puses, neblioves čia
Išsitrink galva.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame


TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų