Statistika liudija, kad, nepaisant galiojančių ir šią sritį reguliuojančių teisės aktų, Europos moterys vis dar labiau rizikuoja atsidurti ties skurdo riba.
Daugumoje ES šalių socialinę atskirtį vidutiniškai patiria 17 proc. moterų (15 proc. vyrų). Lyčių padėties skirtumus ne moterų naudai bene akivaizdžiausiai atskleidžia darbo rinka. Vyrų ir moterų darbo užmokestis ES šalyse vidutiniškai skiriasi 18 proc. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis yra vienas didžiausių ES. Įvairiais duomenimis, jis siekia iki 25 proc.
Mažesnis moters darbo užmokestis neišvengiamai reiškia menkesnes gyvenimo pajamas ir mažesnę senatvės pensiją. ES šiuo metu apie 35 proc. 65 metų ir vyresnių moterų patiria skurdo padarinius. Tarp vyrų šis rodiklis ES siekia 16 proc. Be to, moterys net keturis kartus dažniau negu vyrai samdomi ne visai darbo dienai, pagal terminuotas darbo sutartis arba dirba visai be sutarčių.
Sunkmečio laikotarpiu moterų skurdo problema dar labiau paaštrėja. Už teisingumą ir pagrindines teises atsakingos Europos Komisijos narės Viviane Reding teigimu, krizės laikais vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas – per didelė kaina Europai. Tai ne tik nesąžininga moterų atžvilgiu, bet ir trukdo augti ekonomikai. Senėjant ES visuomenei reikia, kad dirbtų kuo daugiau moterų.
Lietuvoje įgyvendinamo moterų integracijos į darbo rinką projekto „Socialiai pažeidžiamų moterų profesinės reabilitacijos centras – kavinė“ koordinatorė Elena Apynienė teigia, kad moterų ir vyrų skurdo atotrūkis mūsų šalyje akivaizdus.
„Labiausiai pažeidžiamų moterų kategorijai priklauso likusios be tėvų globos merginos iki 18 metų, vienišos vaikus auginančios motinos ir moterys, po ilgesnės pertraukos grįžtančios į darbo rinką. Be to, labiau pažeidžiamos yra kaimo vietovėse gyvenančios moterys“, – sako E. Apynienė.
Motyvacinė programa „Socialiai pažeidžiamų moterų profesinės reabilitacijos centras – kavinė“ yra viena iniciatyvų, realiais darbais prisidedančių prie socialinės atskirties mažinimo. Projekte iš viso dalyvauja 130 Vilniaus regiono moterų, kurios mokosi anglų kalbos, darbo teisės pagrindų, gilina darbo kompiuteriu įgūdžius, siekia įgyti virėjos, padavėjos, konditerės ar kavinės administratorės profesinę kvalifikaciją. Tokiu būdu moterims padedama grįžti arba įsilieti į šiuo metu itin konkurencingą darbo rinką.
