skurdo riba
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „skurdo riba“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „skurdo riba“.
DIENOS PJŪVIS. Gyvenimas gerėja toli gražu ne visiems – kada gyvensime sočiau?
Šiemet įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, žmonės gavo socialines korteles. Dabar patys gyventojai sprendžia, ką už 8,3 euro per mėnesį įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle. Anot jų, skiriama suma gerokai per maža.
Žemiau skurdo ribos – virš 100 tūkst. žmonių: tenka pragyventi su mažiau nei 510 eurų
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai Lietuvoje gyveno 3,8 proc. visų šalies gyventojų – apie 107 tūkst. žmonių, arba 0,1 proc. mažiau nei 2021 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 267 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 561 eurą dviejų suaugusiųjų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus šeimai.
Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,6 proc.
Gyventojai rikiuojasi gauti nemokamo maisto: „Tie ryžiai, kai kainos padidėjusios, tikrai praverčia“
Rekordiškai pakilusios energetikos, maisto ir būtinų prekių kainos į skurdo spąstus įstumia vis daugiau žmonių. Apie 200 skurstančių lietuvių jau rikiuojasi eilėse gauti maisto prekių krepšelius su konservais, kruopomis, kitais lėtai gendančiais produktais.
Pasak nepasiturinčiuosius gelbstinčių organizacijų, neišgalinčių nusipirkti net būtiniausio maisto ir susimokėti už brangstančius energetinius išteklius, ateina vis daugiau. O ties absoliutaus skurdo riba gyvena beveik 4 procentai lietuvių.
Žemiau skurdo ribos gyvenantys lietuviai prašo pašalpų: „mes tiek negauname, kiek mums reikia“
Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvena daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Tai asmenys, kurių pajamos per mėnesį nesiekia 215 eurų, tačiau šių asmenų skaičius per pandemiją galėjo smarkiai išaugti.
TV3 laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistas kalbino Ukmergės rajone gyvenančius brolius Dainių ir Augutį Kaušus. Vyrai pasakojo, kad gyvena kukliai, tačiau kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę nežino, nes darbo nėra, o pašalpų niekas neduoda.
DIENOS PJŪVIS. Kada išbrisime iš skurdo?
Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno apie 215 tūkst. žmonių – vieno jų pajamos buvo iki 251 euro per mėnesį, o dviejų tėvų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimos – 527 eurai.
Kada išbrisime iš skurdo? Pokalbis apie tai naujienų portale tv3.lt su Nacionalinio skurdo mažinimo asociacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.
Tuo metu žemiau skurdo rizikos lygio pernai gyveno apie 576 tūkst. žmonių – šis rodiklis pernai siekė 20,6 proc.
Jie – žemiau skurdo ribos: Lietuvoje šimtai tūkstančių gyvena iš mažiau nei 251 eurų per mėnesį
Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno apie 215 tūkst. žmonių – vieno jų pajamos buvo iki 251 euro per mėnesį, o dviejų tėvų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimos – 527 eurai.
Tuo metu žemiau skurdo rizikos lygio pernai gyveno apie 576 tūkst. žmonių – šis rodiklis pernai siekė 20,6 proc. – per metus jis sumažėjo 2,3 punkto, pranešė Statistikos departamentas.
Absoliutaus skurdo lygis 2019 metais siekė 7,7 proc. – 3,4 punkto mažiau nei 2018 metais.
Žemiau skurdo ribos – daugiau kaip penktadalis šalies gyventojų
Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.
Lietuvoje gyvenančių ties skurdo riba – daug daugiau nei kitose šalyse
29,3 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje, rodo pirmadienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2008-aisiais, pernai jų dalis sumažėjo 1 punktu. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (41,3 proc.), Rumunijoje (37,3 proc.), Graikijoje (35,7 proc.) ir Latvijoje (30,9 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 24,2 proc., o vidutiniškai ES - 23,7 procento.
Ekonomistai: statistika neatskleidžia tikrojo skurstančiųjų skaičiaus
Statistikos departamentui paskelbus, kad žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, ekonomistai netruko pastebėti, kad ši tendencija kartojasi metai iš metų. Tokie skaičiai aiškinami ne tik prasta mokestine sistema, bet ir tuo, kad rodiklis parodo tik oficialias pajamas. Skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 proc., o iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų.
Lietuva – tarp didžiausių skurdžių Europoje
Beveik trečdalis - 30,8 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje, rodo antradienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2011-aisiais, pernai jų dalis sumažėjo 2,6 punkto. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (48 proc.), Rumunijoje (40,4 proc.), Graikijoje (35,7 proc.), Latvijoje (35,1 proc.) ir Vengrijoje (33,5 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 23,5 proc., o vidutiniškai ES - 24,5 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Kas penktas Lietuvos gyventojas pernai gyveno žemiau skurdo rizikos ribos
Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 560 tūkst. asmenų, jie sudarė 18,6 proc. visų šalies gyventojų – 0,6 procentinio punkto mažiau nei 2011 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 749 litai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1572 litai šeimai, kurioje yra du suaugę asmenys bei du vaikai iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba pernai išaugo 12,5 proc.
„Didžioji 2012-ųjų depresija“: nuotraukose – skurstantys JAV gyventojai
Skaičiuojama, jkad šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose žemiau skurdo ribos gyvena apie 50 milijonų asmenų. Vien Misisipės valstijoje trečdalis mažamečių skursta.
Steve'as Lissas, įkūręs tinklalapį AmericanPoverty.org, siekia savo nuotraukomis parodyti, „kaip gyvena didelė dalis amerikiečių“.
Galybę apdovanojimų laimėjęs fotografas taip pat dirba dėstytoju Columbijos koledže Čikagoje.
S. Lissas skurdą fiksuoja įvairiose šalies valstijose – Kalifornijoje, Niujorke, Minesotoje, Teksase.
Ar išgyventumėte už 1,5 lito per dieną?
Indijos vyriausybė nusprendė nubrėžti naują skurdo ribą, rašo BBC. Indijos ekonominio planavimo komisija pateikė vyriausybei rekomendacijas, kuriomis remiantis gyvenančiais žemiau skurdo ribos būtų laikomi tik tie gyventojai, kurių pajamos per dieną neviršija 32 rupijų (1,5 lito). Toks sprendimas įžiebė karštus debatus vienoje iš didžiausių pasaulio ekonomikų.
Du indų studentai nusprendė pabandyti, ar įmanoma išgyventi už tokius pinigus.
Pernai kas penktas lietuvis gyveno žemiau skurdo rizikos ribos
Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 670 tūkst. lietuvių – 20,2 proc. visų šalies gyventojų, praneša statistikai.
Palyginus su 2009-aisiais, šis rodiklis, apskaičiuojamas remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis, sumažėjo 0,4 proc. punkto.
Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 proc., kaime – 28,4 proc.gyventojų. Palyginti
su 2009 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 proc. punkto, kaime – sumažėjo 4,3 proc. punkto.
Parlamentaras V. Valkiūnas siūlo nuo kitų metų didinti MMA iki 1200 litų
Seimo narys Valdemaras Valkiūnas siūlo Vyriausybei nuo 2012 m. sausio 1 d. didinti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį iki 1200 Lt.
Tokį pasiūlymą rezoliucijos projektui „Dėl minimalios mėnesinės algos" jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.
Parlamentaras siūlo taip pat laipsniškai didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kuris galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla.
Skurdo riba – daug arčiau, nei manėte
Kas penktas lietuvis gyvena ant skurdo ribos, skelbia statistika. Vadinasi, visi kiti – geriau už juos. „Šiaulių kraštas“ pasidomėjo, kaip iš tiesų gyvena vidutiniokai? Laikraščiui apie tai pasakoja keturių asmenų šeima, kuri pagal pajamas statistinę skurdo ribą lenkia net tūkstančiu litu. Įsitikinome, kad šeima gyvena spausdama centus.
Kas penktas lietuvis pernai gyveno žemiau skurdo ribos
Praėjusiais metais kas penktas Lietuvos gyventojas (20,6 proc.) gyveno žemiau skurdo ribos. Per metus padaugėjo su ekonominiais sunkumais susiduriančių žmonių: 53 proc. teigė, kad negalėtų iš savo lėšų apmokėti nenumatytų išlaidų, 20 proc. negalėjo bent kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies, 64 proc. negalėjo sumokėti už savaitę atostogų ne namuose.
Statistikos departamento duomenimis, pernai apie 690 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Dešimtys renginių Lietuvoje ragins padėti skurstantiesiems
2010-ieji Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai bus paminėti įvairiausiais renginiais visoje Lietuvoje. Viešų renginių tikslas – dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančias skurdo ir socialinės atskirties problemas miestuose bei kaimiškose vietovėse ir paskatinti kiekvieną žmogų pagal galimybes prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo.
Skurdą ragina mažinti konkrečiais darbais
Per dešimt metų kas ketvirtą vargstantį europietį ištraukti iš skurdo – tokį tikslą Europos Komisija iškėlė Europos Sąjungos (ES) šalims.
Tačiau žemiau skurdo ribos atsidūrę žmonės tokius planus braižančius politikus vadina juokdariais. Esą su skurdu reikia kovoti labai konkrečiais darbais, o ne skambiomis frazėmis Briuselio koridoriuose.
Skurdas akis bado ne tik einantiems per Vilniaus centrą.
Moterys ES skursta labiau negu vyrai
Statistika liudija, kad, nepaisant galiojančių ir šią sritį reguliuojančių teisės aktų, Europos moterys vis dar labiau rizikuoja atsidurti ties skurdo riba.
Daugumoje ES šalių socialinę atskirtį vidutiniškai patiria 17 proc. moterų (15 proc. vyrų). Lyčių padėties skirtumus ne moterų naudai bene akivaizdžiausiai atskleidžia darbo rinka. Vyrų ir moterų darbo užmokestis ES šalyse vidutiniškai skiriasi 18 proc. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis yra vienas didžiausių ES.
„Naujųjų lietuvių“ mentalitetas ir kitos socialinės bėdos
Pasauliniai socialiniai tyrimai rodo, kad socialinė lygybė – vienas svarbiausių veiksnių bendram visuomenės laimingumo lygiui. Ir net ne taip svarbu, ar beveik visi žmonės šalyje pasiturintys, ar beveik visi skursta, svarbiausia, kad socialinių rodiklių skirtumai – pajamos ir išsilavinimas – tarp skirtingų visuomenės sluoksnių būtų kuo mažesni. Tuomet ir neturtingieji nesijaučia tokie nuskriausti. O laimingumo jausmas turi įtaką gebėjimui spręsti problemas ir norui tai daryti apskritai.