Konferencijoje „Login 2017” virtualiai pasirodęs Robotikos akademijos įkūrėjas Kristijonas Vasiliauskas tiki, kad Lietuva gali tapti robotų kūrėjų šalimi. Tačiau įspėja, kad nesvarbu, kiek jums metų – programuoti mokytis reikia jau dabar ir dairytis specialybių, kurių robotai negali pakeisti.
Programuotoju gali būti bet kas
Pasak K. Vasiliausko, visame pasaulyje populiarėja idėja, kad ne tik vaikus, bet visus žmones reikia mokyti robotikos, nes tai – įrankis, skirtas spręsti problemas. Be to, klaidinga manyti, kad kuriems iš mūsų neprireiks programavimo.
„Virtuali realybė mums atrodo, kaip mokslinė fantastika, tačiau tai jau – kasdienybė. Iki 8 metų vaikas naudojasi technologijomis, kurios sukurtos, tai jam nėra naujos technologijos, tai jam kasdienybė. Ir kas mums galėtų atrodyti mokslinė fantastika, tai jau vyksta.
Ką galime padaryti, kad Lietuva taptų kūrėjų šalis? Būtų nuostabu, jei Lietuva ne tik kaip krepšininkų šalis garsėtų, bet ir kaip išradėjų. Visi žmonės turi nusistovėję nuostatą, kad konstruoti ir programuoti robotus labai sudėtinga. Šiais laikais programuotojais gali būti bet kas. Tai tas pats, kaip skaitymas buvo prieš 100–200 metų. Šiais laikais neįmanoma išgyventi be šių įgūdžių. Taip ir suprogramavimu bus per ateinančius 40 metų. Tie, kas manote, jog jo išvengsite, rekomenduoju jau dabar pradėti ugdyti programavimo gebėjimus“, – sako jis.
Robotikos akademijos įkūrėjo nuomone, visada egzistavo naujųjų technologijų baimė, kaip jos pakeis gyvenimus, ar nebus prarasti darbai. Jis pripažįsta, kad naujosios technologijos gali atimti darbo vietas.
„Daugybė žmonių pergyvena, kad robotai atims darbus. Taip, jie gali atimti darbo vietas, bet taip pat ir sukuria naujas darbo vietas. Pavyzdžiui, rankų darbą pakeičia mašinos, tačiau kiekvienai mašinai reikės žmogaus, kuris ją valdys. Neleiskime žmonėms pasirinkti dirbti robotų darbo. Kokie darbai bus pakeisti, kokie ne? Dvi profesijos, kurios nebus pakeistos robotų: tai robotų kūrėjai ir robotų kūrėjų mokytojai. Tai jei dirbate švietimo srityje ir užsiimate mokymais, sveikinu, yra maža tikimybė, kad jus pakeis“, – mano K. Vasiliauskas.
Žmonių, galinčių prarasti savo darbą robotams pagal profesiją, visa eilė. BBC, „Fastcompany“ duomenimis nurodoma, kad savo darbus gali prarasti telemarketingo specialistai, teksto surinkėjai, teisės referentai, banko sąskaitų vadybininkai, prekių ar produktų rūšiuotojai, svėrėjai, skirstytojai, kasininkai, pardavimų administratoriai, buhalteriai, finansų vadovai, pensijos ir draudimo tarnautojai, statybininkai, ūkininkai, žurnalistai, filmų žvaigždės. Pasižvalgius daugiau, matyti, kad šis profesijų sąrašas galėtų dar tęstis ir tęstis. Kaip K. Vasiliauskas ir teigė, bus kuriamos naujos darbo vietos, tačiau reikės išmokti programuoti, valdyti naująsias technologijas.
Jis taip pat įvardina, kas yra robotai. Jie turi savybes.
„Pirmoji savybė – robotai geba jausti savo aplinką. Atitinkamai nuo pokyčių robotai atlikinėja tam tikrus veiksmus. Antroji – pajutus pokytį aplinkoje – kurti planą. Jei pajutai aplinką, sukūrei planą tai reikia jį ir įgyvendinti. Šios trys savybės bet kokį įrenginį padaro robotu. Kažkodėl yra nusistatymas ir manymas, kad robotai nutolę nuo žmonių ir čia kosminė technologija. Taip nėra“, – aiškina jis.
Ką daryti šaliai, kuri neturi gamtinių resursų?
Robotikos akademijos įkūrėjo nuomone, nors neturime gamtinių resursų, turime labai daug kūrybiškumo ir naujosios technologijos atvers didžiulį potencialą.
„Tai ne tik robotika. Virtuali realybė turi didžiulį potencialą, gebėijmą pajusti pojūčius be jokios rizikos. Pavyzdžiui, po kokių 10 metų per geografijos pamokose nebeskaitysime apie šalis, bet galėsime į jas nukeliauti, galėsime po kalnus pavaikščioti. Visa ateitis priklausys technologijoms, kurios daug labiau įtrauks kūrėjus ir jų vartotojus. Yra kartos iki „Google“, ir po „Google“. Šiais laikais visi vaikai turi mobiliuosius, kurie suteikia prieigą prie visos pasaulio informacijos. Tačiau dažniausiai sprogdinami saldainiai telefonais. Norint kūrėjų kartos, reikia iš technologijų vartotojų, juos padaryti kūrėjais. Svarbu klausti, kodėl to reikia, kodėl tai veikia?
Kodėl garsėjame lazeriais? Priežastis ta, kad studentai buvo labiausiai kviesti, motyvuoti savo darbą gerai atliekančių dėstytojų. Tai, kad turėtume kūrėjų, viskas priklauso nuo gerai paruoštų mokytojų. Ir ne tų, kurie paruošti pedagoginių kursų, bet tų, kurie paruošti per praktiką, kad ir savamoksliai, o ne teoretikai“, – mano jis.
Pasak jo, įdomus pavyzdys yra „Lietuvos strategija 2030 m.“, kurioje rašoma apie modernią, pažangią, sumanią Lietuva.
„Teoriškai viskas labai gerai aprašyta, bet niekas nesugeba to įgyvendinti Lietuvoje. Ką daryti šalims, kurios neturi gamtinių resursų? Investuoti į intelektinius resursus. Vaikai ir jaunimas – 20 proc. populiacijos, bet 100 proc. ateities.
Nuo robotikos nepabėgsime, viskas optimizuojama. Aplinkoje technologijų tik daugės. Kaip Lietuvą padaryti kūrėjų šalimi? Skatinti ne tik technologijų vartotojais būti, bet ir kūrėjais. Tai pradėti reikia jau nuo jaunų dienų“, – išvadą pateikia K. Vasiliauskas.
