Penkiems mokslo slėniams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kurti Vyriausybė išleido 838 mln. litų. 2007 metais patvirtintoje Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijoje buvo numatyta iki 2013-ųjų sukurti „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėnius Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune bei Jūrinį Klaipėdoje, o juos sukūrus įgyvendinti per 20 investicinių projektų. Jų įgyvendinimas vėluoja: kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), šiuo metu visiškai baigti tik trys iš 14 jos koordinuojamų projektų.
Vienas brangiausių mokslo ir verslo centrų - „Saulėtekio“ slėnis sostinėje, kuriam skirta apie 322 mln. investicijų, šiandien pavirtęs komercinių patalpų nuomos baze, net ir iš patalpų nuomos „Saulėtekio“ slėnis neišsilaiko. Kauno „Nemuno“ slėnio asociacijos direktoriaus profesoriaus habilituoto daktaro Albino Kustos teigimu, šiuo metu slėnio kūrimasis dar tik vyksta, ir profesorius nedrįsta prognozuoti, kada investicijos į slėnius atsipirks. Tačiau jis įžvelgia dar vieną slėniams gresiančią problemą - kompetentingų specialistų trūkumą.
„Slėniuose pastatyta pati brangiausia įranga Europoje, o gal net pasaulyje. Reikia su ja mokėti dirbti, o tam reikia kvalifikuotis. Lėšų tam neskirta, ne iki galo viskas suderinta. Šį klausimą ŠMM paliko spręsti mums. Specialistų trūksta, taigi šioje vietoje reikia tam tikro valstybės planavimo“, - sakė A. Kusta.
Tuo neabejojo ir „Santakos“ slėnio asociacijos direktorius, Kauno technologijos universiteto profesorius Sigitas Stanys: „Mes manome, kad jei nebus pakeistos priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos, egzaminų tvarka, bus sudėtinga gauti tų specialistų. Labai mažai moksleivių renkasi tiksliuosius mokslus, o turi būti rengiami tie, kurie dirbs su inovatyviomis technologijomis“.
Jūrinio slėnio Klaipėdoje direktoriaus dr. Sauliaus Gulbinsko teigimu, šiandien slėnis geba išsilaikyti iš vykdomų projektų, verslo užsakymų, tačiau to perspektyva neaiški. „Valstybės strategija buvo, kad būtų sukurti penki slėniai. Tas žingsnis žengtas, tačiau užtikrinto mechanizmo jiems funkcionuoti nėra“, - sakė jis. Tuo tarpu pasak ŠMM, visi slėnių projektai turėtų būti įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos.
