„Kiekvienas mobilusis telefonas savyje turi masę įvairiausių medžiagų. Tarp jų – retieji metalai, kurie egzistuoja tik kaip elementai-priemaišos. Tačiau didelis ryšių technikos kiekis priverčia didėti kobalto, aukso, berilio, bismuto, stibio ir t. t. paklausą. Štai pagal Šveicarijos medžiagotyros instituto „Empa“ turimus duomenis, maždaug 8 milijonai senų mobiliųjų telefonų, susikaupusių Šveicarijoje, savo sudėtyje turi apie 336 kilogramus aukso“, – praneša Neue Zürcher Zeitung.
„Šiuolaikinės technologijos yra priklausomos nuo retųjų metalų, kurių dažniausiai negalima pakeisti kitomis medžiagomis. Pavyzdžiui, be indžio neveiks nė vienas plokščias ekranas, be lantanoidų – nė vienas hibridinis automobilis. Todėl didelė tokių metalų paklausa ir žaliavų rinkos ribotumas iššaukia išteklių stresą, pasireiškiantį dideliais kainų svyravimais, tiekimo sunkumais ir valstybių bei įmonių mėginimais užtikrinti sau priėjimą prie šių išteklių“, – rašo straipsnio autorius Heraldas Hospas.
Britanijos geologinių stebėjimų draugija sudarė sąrašą tų elementų, su kurių tiekimu gali kilti problemų. Pagal turimus mokslininkų duomenis, rizika kyla ne tik dėl to, kad šie elemantai yra reti, bet ir dėl to, kad gamyba ir rezervai yra sukoncentruoti vienoje šalyje. Pavyzdžiui, tam tikrų retųjų metalų pagrindinis šaltinis yra Kinija.
Kaip prognozuoja kai kurie analitikai, dėl aukštų žaliavos kainų gali atsirasti naujų pasiūlymų, kaip kad buvo su dujų gavyba, kur naujos technologijos išjudino visą rinką. Autorius praneša, kad netgi į lantanoidų rinką ateina nauji tiekėjai, nesusiję su Kinija, ir kai kurių elementų kainos pastaruoju metu sumažėjo.
Tačiau Britanijos instituto „Chatham House“ mokslininkai teigia, kad rinkos ribotumo prielaidos iš esmės nepasikeitė, o kainų sumažėjimas sulėtins rinkos plėtrą. „Svarbiausią vaidmenį suvaidins paklausos didėjimas, ypač iš šalių su sparčiai besivystančia ekonomika“, – cituoja juos H. Hospas. Be to, pagal jo duomenis, devyniolikoje žaliavos klasių (sėklos, mediena, žuvys ir mėsa, metalai, iškastinis kuras ir trašos) trys stambiausi gamintojai atsakingi už 56 procentus pasaulinės gamybos. Gamybos lyderiai – Kinija, JAV, Australija, ES, Brazilija, Rusija, Indija ir Indonezija.
Šveicarijos mokslininkai pasisako už antrinio perdirbimo galimybių išplėtimą, kadangi, esant aukštoms žaliavos kainoms, jis tampa rentabilesnis. Be to, jis padeda taupyti išteklius ir sumažinti priklausomybę nuo šalių tiekėjų.
