Tai – grėsmės, kurias Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ekspertai įvardijo šių metų kovo 30 dieną paskelbtoje antrojoje savo ataskaitoje apie klimato kaitos pasekmes žmonijai. „Trys pastarieji dešimtmečiai buvo šiltesni už bet kurį dešimtmetį nuo pat 1850-ųjų. Tikėtina, kad laikotarpis nuo 1983 iki 2012 metų buvo šilčiausias trisdešimtmetis per 1400 metų“, – rašoma ataskaitoje.
Klimato pokyčiai Žemėje vyko nuolatos, bet nuo pramonės eros pradžios šiems procesams didžiulę įtaką ėmė daryti ir juos nenatūraliai skatinti žmogaus veikla. Mokslininkai įsitikinę, kad būtent mūsų veiksmai yra pagrindinė šiuo metu vykstančių neigiamų pokyčių priežastis.
„Anglies dioksido, metano ir azoto oksido kiekis atmosferoje pakilo iki 800 000 metų nematyto lygio. Anglies dioksido koncentracija nuo nuo priešpramoninių laikų pakilo 40 proc. – daugiausia dėl organinio kuro naudojimo ir dėl to, kad pasikeitė išmetamų dujų ūkyje kiekis. Apie 30 proc. antropogeninio (t. y. atsiradusio dėl žmogaus veikos) anglies dioksido sugeria vandenynai ir dėl to rūgštėja“, – teigiama Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijos ataskaitoje.
Klimato kaitos padariniai matomi jau dabar: įvairiose Žemės vietose ryškėja kontrastai tarp sausųjų ir lietingųjų sezonų, daugėja ekstremalių gamtos reiškinių, o keičiantis klimato juostų riboms invazinės gyvūnų ir augalų rūšys keliasi gyventi į vietas, kuriose iki tol niekada nebuvo pastebėtos.
„Ši ataskaita pabrėžia, kad aplinka yra jautri, o žmonėms svarbu prisitaikyti prie vykstančios klimato kaitos, nes kitaip padariniai labai brangiai kainuos. Prisitaikyti privalo ir Lietuva“, – portalui balsas.lt sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė.
Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje teigiama, kad „iš visų Lietuvos regionų Baltijos jūros regionas yra jautriausias klimato kaitos pokyčiams. /…/ Seklūs, smėlėti krantai, o būtent tokie ir vyrauja Lietuvoje, yra viena kaičiausių bei jautriausių aplinkos pokyčiams vietų Žemėje“. Dažnėjančios audros ir pasikartojantys uraganiniai vėjai, bangų mūša ir besikeičiančios srovės, kylantis jūros lygis ir ūkinė žmogaus veikla nepaliaujamai ardo Baltijos pakrantę.
Daugiau negu 5 proc. Lietuvos teritorijos pavojų kelia potvyniai: Lietuvoje nuo 1812 iki 2010 metų įvyko 154 stichiniai arba katastrofiniai potvyniai.
Vandens telkiniuose dėl kylančios temperatūros ir didėjančio užterštumo spartėja pelkėjimo procesai, miškus vis dažniau niokoja vėtros ir po sausųjų periodų įsiplieskiantys gaisrai. Dėl to labai svarbu, kad pagrindiniai šalies ūkio sektoriai – energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio, miškininkystės ir biologinės įvairovės apsaugos, vandens išteklių valdymo ir kt. – kuo geriau prisitaikytų prie klimato kaitos.
„Kaip tokio prisitaikymo pavyzdys galėtų būti darnus ūkininkavimas, atitinkamų augalų kultūrų parinkimas, agrarinės aplinkosaugos programų įgyvendinimas. Planuojant teritorijas turi būti atsižvelgiama į potvynių pavojų, nes pasekmių likvidavimas kainuoja brangiau, negu iš anksto apgalvotos priemonės. Teko lankytis Vokietijoje – ten statomi specialūs šliuzai ir krantinės, kurie sulaiko niokojantį potvynių ir didelių bangų poveikį. Lietuvai taip pat aktualu stiprinti ir apželdinti jūros pakrantę, kad vykstant kranto erozijai nebūtų išplautas paplūdimių smėlis. Skatinama darni miškininkystė – kenkėjams atsparesni mišrūs miškai, gaisrų plitimą stabdančių proskynų įrengimas“, – vardijo S. Znutienė.
Stabdant tolesnę klimato kaitą, pasak specialistės, svarbiausia mažinti šiltnamio dujų emisiją. „Pagrindinė priemonė – didinti energetinį efektyvumą ir vietoj iškastinio kuro naudoti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių: biomasę, vėją, saulę, biodujas. Komisijos vertinimu, Lietuva šioje srityje turi didelį potencialą“, – teigė pašnekovė.
