Edukaciniai mainai žymiai svarbesni tiek mūsų, tiek didžiųjų šalių ekonomikai, nei mes numanome, interviu Ekonomika.lt teigė Danas Davidsonas – Amerikos tarptautinio švietimo tarybų prezidentas. Pasak jo, mainai gali padėti mūsų verslui geriau konkuruoti pasaulinėse rinkose.
Kaip „American Council“ skatinte edukacinius mainus ir kodėl to reikia?
Mes dirbame su praktiškai visu pasauliu, išskyrus angliškai kalbančias šalis ar vakarų Europą. Ypač domimės jaunomis šalimis, kaip Lietuva, kurios neseniai atgavo savo nepriklausomybę ir yra naujokės globalioje scenoje. Mūsų programos yra sukoncentruotos į švietimą, bet mes dirbame ir su profesionalais: su verslininkais, su įstatymų leidėjais, ar žmonėmis, dirbančiais toje sferoje, nes tai yra asmenys, kurie gali ką nors šalyje pakeisti.
Lietuva yra įdomi, labai išsilavinusi šalis. Čia išsilavinimas žmonėms rūpi ir jie vertina mokymąsi bei skaitymą. Tuo pačiu Lietuva yra labai homogeniška šalis ir labai maža šalis. Dėl to jums reikia papildomai stengtis norint susijungti ne tik su Europa, bet ir su kitomis šalimis.
Narystė ES yra puiku ir mes jus dėl to labai sveikiname, bet pasaulis tai ne vien Europa. Pasaulyje egzistuoja integrali rinka. Daugelis Lietuva pagaminamos produkcijos geba geriausiai konkuruoti už Europos ribų. O Europoje konkurencija labai didelė ir čia lietuviai turi labai daug varžovų. Besivystančiose rinkose – kitas vaizdas. Tai ne tik potencialios Lietuvos rinkos, bet ir galimybė bendradarbiauti su tais pasaulio kampeliais, kurie gali suteikti jums konkurencinį pranašumą.
Štai kuo svarbu yra mobilumas. Bet tam, kad jis pasiteisintų, reikia būti išsilavinusiu, reikia mokėti kalbas, reikia turėti platų akiratį. „American Council“ stengiasi sujungti įvairias pasaulio šalis, kurios dažnai viena su kita nesusiduria dėl kalbos, dėl kultūrinių, ekonominių, politinių, o kartais dėl tiesiog geografinių priežasčių.
Kaip mokslo mainai padeda įgyti tą konkurencinį pranašumą? Kaip jie padeda verslui?
Rusijoje bei Lietuvoje mokslas paremtas pagrindais, vyrauja fundamentalūs mokslai. Tačiau juk universitetai vykdo ir taikomuosius mokslus, iš kurių naudos gauna verslas. Ir jam kartais už tai net netenka mokėti.
JAV ką tik skyrė rekordinę sumą pinigų universitetams ir ta suma auga. Ką tai sako verslui? Tai sako, kad universitetai gali kurti inovacijas pigiau, jie turi pačią naujausią technologiją, jie samdo šviežiausias žinias turinčius žmones ir naudoja atvirus duomenis. Kitas universiteto prieš verslą privalumas – universitetai tyrimus ir išradimus atlieka punktualiau nei verslas.
Konkurencingumą skatiną plati ne tik idėjų ir intelektualaus kapitalo, bet ir verslo idėjų cirkuliacija, kai du trys regionai dirba kartu. Globalizacija skatina naują ekonominį vystymąsi per universitetų bendradarbiavimą, tiek tarpusavyje, tiek su verslu. Kai pagalvoji, tai yra paprasta. Bet kodėl mes to nedarėme anksčiau?
Juk niekas neatsitinka netyčia. Tai įvyksta tik tuo atveju, jei turi laboratorijose darbo jėgos, turi studentų kartą, kuri nori tai padaryti. To negali seni profesoriai. Aš galiu būti mentorius, bet naujos idėjos negimsta 65-erių metų profesorių galvose.
Buvusi „Microsoft“ viceprezidentės pasakymas gerai išreiškia, kaip švietimas siejasi su verslu. Ji anuomet teigė: Mes ieškome pasaulyje žmonių, kurie yra nestandartiniai, turi platų akiratį, žvelgia į pasaulį iš daug kampų ir dėl to jei gali išspręsti problemas ir matyti galimybes, kurios nėra akivaizdžios vienkalbėje, vienakultūrėje plotmėje, nes tada matoma tik viena pusė. Kitaip tariant, mums reikia žmonių, kurie geriau padėtų suprasti, kur mes būsime po penkių metų. Dabar 37 proc. visų rinkoje esančių paslaugų ir produktų neegzistavo prieš penkis metus. Dėl to labai svarbu išlikti konkurencingam. O Tam reikia lavinti žmones, mokyti juos mąstyti.
Tai labai svarbu bet kuriai šaliai, kuri nori likti žaidime. Vien dėl to, kad JAV matoma kaip globalizacijos lyderė, nereiškia, kad ji tokia ir išliks, ypač jei nustos kurti inovacijas. Matome, kad Kinija, Japonija, Korėja, Vokietija, Prancūzija daro nuostabių dalykų. Taip pat Brazilija yra labai ambicinga. Kiekviena šalis to siekia ir kiekviena šalis turi savo ypatumų, tą patį dalyką daro vis kitaip. Tai gali kliūtis, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje yra daug dalykų keliančių kliūčių. Bet kai kurios iš šių kliūčių yra iš tiesų privalumai.
Daug Lietuvos įmonių jau yra finansiškai prisidėjusios prie „ExCEL“ programos, kuri leidžia Lietuvos moksleiviams pasimokyti JAV mokyklose. Ką daugiau gali padaryti Lietuvos verslas skatindamas išsilavinimo mainus?
Mes galime turėti daug nuostabių idėjų, bet reikia žmogaus, kuris turi galimybę jas įvykdyti ir motyvaciją įtraukti kitą dalį visuomenės. Štai kur yra „ExCEL“ alumni vaidmuo. Dėl to matosi Lietuvos verslo žmonių, investavusių į „ExCEL“ išmintis. Jie suprato, kad reikia, jog žmonės judėtų, reikia atgaivinti JAV ir Lietuvos švietimo mainus. Turėti kartą žmonių, kuri studijavo ne vien Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, bet ir Šiaurės Amerikoje. Juk niekada nežinai, kur gims gera idėja.
Verslui nėra įprasta daryti tokias investicijas, nes jos negali tiesiog rytoj išsigryninti. Tačiau niekad nežinai, galbūt tie žmonės, į kuriuos investavai, kada nors ateis į tavo komandą. Jie turės ryšių, žinos kaip bendradarbiauti, žinos, kaip svarbu kurti pasitikėjimą.
Žmonės vis dar naiviai mano, kad inovacija yra gera idėja, kuri uždirba pinigus. Viskas veikia ne taip. Reikia daug pagalbos lengvinant inovacijų kūrimo procesą. Nesvarbu, kad tik viena iš dešimties jų galbūt atsiperka.
Be to, yra daug žmonių, kurie turi gerų idėjų ar paslapčių, bet apie jas nepasakoja. Jei tu nenorėsi dalintis jomis, jos neturės daug naudos. Yra prigalvojama labai daug gudrių dalykų, bet yra tiesiog gudrūs, jie nėra komercializuojami. Jei jie netenkina verslo poreikių, jie lieka ant lentynos. Svarbu technologijas pritraukti prie verslo. Reikia verslui sakyti, štai, ko mums tikrai reikia.
Kartais įmonės yra juokingos. Jos negali skirti daug pinigų kažkokiam bendram gėriui, jie nemato ar tai joms atneš pelną ar nuostolį. Toks požiūris riboja pasaulį, riboja pačių įmonių galimybę kurti savo inovacijas. Nors bendrovės dažnai žino, ko joms trūksta, jos nedaro investicijų ir nori, kad kažkas kitas jas padarytų. Dažnai inovacijas verslas supranta, kaip sėkmingos įmonės ar „startup‘o“ įsigijimą. Bet tai nėra nauja.
Dėl to universitetai vaidmuo yra labai svarbus. Bet jiems reikia išmokti klausytis verslo. O tam reikia žmonių, kurie moka tarpininkauti. Dėl to „ExCEL“ programa yra daug svarbesnė Lietuvos ir JAV ekonomikai, nei mes numanome.
