Šių metų pradžioje Seimas pakeitė Miškų įstatymą ir nustatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti miško valdytojai nuo kitų metų privalės mokėti 5 procentų atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Aplinkos ministerija parengė ir beveik su visomis valstybinėmis institucijomis suderino Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame numatyta šio mokesčio mokėjimo tvarka. Kaip ir anksčiau prieš šį simbolinį mokestį piestu stoja nykštukinė Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), vienijanti vos 2–3 procentus miško savininkų.
Rėžė kritikos
Kai rugsėjo pabaigoje Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO Vilniuje šalies miškininkai minėjo profesinę šventę ir džiaugėsi nelengvu darbu pasiektais rezultatais, vienintelis LMSA vadovas Algis Gaižutis jiems pažėrė daugiausia priekaištų.
Bene labiausiai ilgametį asociacijos vadovą piktino išgirsta žinia, neva „svarbiausias metų darbas yra miško savininkų papildomas apmokestinimas“ 5 procentais. Asociacijos vedlys prisipažino, kad jam „apmaudu matyti įtakingus politikus besąlygiškai besikliaujant tik kai kuriais įtakingais „konsultantais“ iš valstybinių miškų ir negirdint kitos pusės argumentų“.
„Gal čia vis dar reiškiasi ilgo buvimo sovietų okupacijoje pasekmės?“ – lyg savęs klausė A.Gaižutis ir urėdijų miškininkams palinkėjo, kad jų darbe būtų daugiau miškininkystės ir mažiau propagandos, kad darbai būtų vertinami pagal pasiektus rezultatus, o ne pagal gebėjimus įsiteikti viršenybei. Jis taip pat palinkėjo, kad „miškų žinyboje nebūtų diktatorių, kurie savo posto išsaugojimui visuomet ieško priešų, o po to skelbia tiems „priešams“ karus, metų metus tęsdami nuolatines kovas“. Vis dėlto atrodo, kad laibu balsu kalbantysis – ne visados teisus. Jei miškininkai džiaugiasi, kad Miškų įstatymo pakeitimas ir naujo simbolinio mokesčio įvedimas bent iš dalies sulygins ūkininkavimą valstybiniuose ir privačiuose miškuose, A.Gaižučiui simbolinis mokestis tampa vos ne akmeniu po kaklu, kurį norima nusimesti. Mat miškų savininkams pardavinėti medieną bus vos ne nuostolinga.
Pranašystės neišsipildė
Vilniaus universitete rinkodaros subtilybių studentus mokantis docentas A.Gaižutis jau ne vienus metus šalies miškininkystėje kelia paniką. Prasidėjus ekonomikos krizei ir konservatorių vadovaujamai Vyriausybei padidinus mokesčius, 2009 m. A.Gaižutis viešai skelbė, kad „privačių miškų savininkai dėl padidėjusių mokesčių gali sudėti pjūklus“. Tuomečio VšĮ Verslo mokymo metodinio konsultacinio centro konsultanto teigimu, tai gali pakirsti „visą šalies medienos sektorių, nes medienos perdirbėjai, baldų gamintojai patirs žaliavos trūkumą“.
A.Gaižutis savo prognozes parėmė spėjimu, kad 2009 m. „medienos kaina bus apie 100 Lt už kubinį metrą ir kiekvienas parduotas kubinis metras medienos miško savininkams atneš 10 Lt nuostolį“. „Žodžiu, miškininkystės veikla tampa neįmanoma, o privačių miškų savininkai medienos pramonei patiekia 2,2 mln. kub. m žaliavinės medienos. Tai sudaro 40 proc. viso Lietuvoje iškertamo miško kiekio. Jei tikrai turėsime sumokėti pusę pajamų valstybei, bus krachas. Ir ne vien miško savininkams“, –liūdną ateitį A.Gaižutis piešė ne tik miško savininkams, bet ir valstybei – girdi, pramonė medieną bus priversta įsivežti iš užsienio.
A.Gaižučio pranašystės neišsipildė. Netrukus medienos kainos ėmė kilti, ir šiandien greičiausia nė pats universiteto dėstytojas negalėtų prisiminti savo klaidingų ir gąsdinančių įžvalgų – nors Andriaus Kubiliaus Vyriausybės padidinti mokesčiai išliko tokie patys, nei miško savininkai, nei užsiimantieji medienos gamybos verslu nebankrutavo.
Naujas mokestis – konservatorių
Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569, numatyta į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą įtraukti atskaitymus iš privačių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų. Nuo 2015 m. buvo numatyti 10 proc., nuo 2020 m. – 20 proc. atskaitymai. Tačiau Seimas, vykdydamas minėtą programą ir taisydamas Miškų įstatymą, pirmame etape numatytą mokestį sumažino iki 5 proc. A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė teigė, kad naujo mokesčio įvedimas yra būtinas norint bent šiek tiek suvienodinti valstybės gaunamas pajamas už ūkininkavimą valstybiniuose bei privačiuose miškuose. Nors privačių miškų savininkai fiziniai asmenys už parduotą apvaliąją medieną ar nenukirstą mišką moka gyventojų pajamų mokestį (kaip ir visi mirtingieji), bendra mokesčių našta nuo 2010 m. miško savininkams šiek tiek sumažėjo. Mat buvo panaikinta papildoma 6 proc. sveikatos draudimo įmoka, iki 5 proc. sumažintas individualios veiklos medienos pardavimo apmokestinimas. LMSA vadovui nepatiko ne tik Miškų įstatymo pataisa, pagal kurią nuo 2015 m. įvedamas naujas mokestis. Docentas net ėmė neigti, jog naujas mokestis – A.Kubiliaus Vyriausybės veiklos vaisius, ir įrodinėjo, kad tokių mokesčių nėra kitose ES šalyse.
„Kuo miškų ūkis skiriasi nuo žemės ūkio ar pramonės? Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje mokesčiai vienodi tiek valstybinių, tiek privačių miškų šeimininkams. Pas mus viskas atvirkščiai: visi nori kirsti, pardavinėti, tik niekas nenori miško tvarkyti. Nukirtau, o po manęs – nors ir tvanas. Dabar visi rūpesčiai tenka valstybiniams miškams, – A.Gaižučio vykdoma propaganda piktinasi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas ir ją vadina demagogija. – Suprantu, kodėl A.Gaižučiui galvą skauda. Juk jis atstovauja 2–3 procentams miško savininkų, apie trisdešimčiai medienos verslu užsiimančių juridinių asmenų, kurių indėlis į šalies biudžetą – kaip katino ašaros. Jam reikia parodyti, kad kažką dirba, kovoja. Tegu kovoja. Tačiau kova turi būti logiška.“
Mokestis – ne visiems
„Manau, tie 5 proc. nuo medienos pardavimo sandorio vertės nėra lemianti sąlyga, dėl kurios turėtų sugriūti privačių miškų ūkis, bet jei toks mokestis būtų mokamas, jis turi būti iš tiesų tikslinis, o ne nuskęsti valstybės biudžete“, – neseniai miškininkų žurnalui „Miškai“ teigė naujasis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir pabrėžė, jog bene didžiausia privatininkų žala miškui – sugadinti keliai, kuriuos taisyti turi valstybinės miškų urėdijos.
Aplinkos ministerija Vyriausybei siūlo apmokestinti 5 proc. mokesčiu tik miškų valdytojus, o ne, kaip anksčiau gąsdino A.Gaižutis, visus medienos versle dalyvaujančius fizinius ir juridinius asmenis. Miškų valdytojai mokės privalomuosius atskaitymus iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, pagamintą jo valdomame miške, ir už parduotą jo valdomą nenukirstą mišką. Miškų valdytojai (juridiniai ir fiziniai asmenys) turės atlikti papildomas finansinių mokėjimų procedūras – sumokėti privalomuosius atskaitymus į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, pildyti ir teikti privalomųjų atskaitymų deklaracijas. Miško valdytojai, kurie yra fiziniai asmenys, privalomuosius atskaitymus mokės, privalomųjų atskaitymų deklaracijas pildys ir teiks vieną kartą per metus, o miško valdytojai, kurie yra juridiniai asmenys, privalomuosius atskaitymus mokės, privalomųjų atskaitymų deklaracijas pildys ir teiks kas mėnesį.
Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas pabrėžė, kad ministerijos parengtas projektas jau suderintas su Finansų ministerija ir Valstybine mokesčių inspekcija. „5 proc. mokestį mokės tik miško savininkas, jei jis medieną parduos nenukirstą arba žaliavinę. Medienos pirkėjui šio mokesčio mokėti nereikės“, – akcentavo V.Vaičiūnas. Paklaustas, kaip svariai šis mokestis galėtų papildyti šalies biudžetą ir ar tikrai jis bus skausmingas privačių miškų savininkams, pašnekovas sakė, kad prognozuoti sunku.
„Jei savininkas mišką parduos nenukirstą, kurio kaina šiandien – 40–50 Lt už kubinį metrą, tai nuo šios sumos į valstybės biudžetą tektų pervesti 2–2,5 Lt. Jei savininkas ryšis parduoti žaliavinę medieną, o jos kaina šiandien svyruoja apie 150 Lt už kubinį metrą, teks sumokėti 7,5 Lt. Ar tai dideli pinigai?“ – klausė V.Vaičiūnas. Jis prisipažino, kad, atsižvelgiant į šiandienos kirtimus privačiuose miškuose, galima tikėtis papildomai surinkti iki 15 mln. Lt. Tačiau tai nereiškia, kad tiek bus surinkta, nes galbūt dauguma miško savininkų turtą parduos nenukirstu mišku be žemės. V.Vaičiūno pavaldinys, Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis buvo daug pesimistiškesnis. Jo paskaičiavimais, šalies biudžetas, įvedus naują 5 proc. mokestį, galės papilnėti vos keliais šimtais tūkstančių litų. Jo teigimu, dar neaišku, ir kiek ilgai galios naujasis mokestis. „Kai ministerijoje buvo svarstoma, kas ir kaip turėtų mokėti naują mokestį, LMSA kartojo seną dainą – neva ministerija privalo inicijuoti Miškų įstatymo pakeitimą ir panaikinti šį mokestį. Tačiau mes pasakėme, kad tai – politika, o ministerijos funkcija – vykdyti priimtus įstatymus“, – sakė N.Kupstaitis. Aplinkos ministerijoje jau rengiamas aplinkos ministro įsakymo pakeitimo projektas, kuriame bus numatyta, kam bus skirtos lėšos iš papildomai gauto mokesčio.
