Vis dėlto minėtų organizacijų atstovai paprastai nutyli svarbų dalyką. Šiuo metu Lietuvoje pelno mokestis yra vienas mažiausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Be to, ir tarp kaimyninių šalių.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl verslininkai taip nenori didesniu pelno mokesčiu labiau prisidėti prie šalies krašto gynybos ar kitų viešų paslaugų.
Lietuvoje pelno mokestis – vienas mažiausių
Paprastai kalbant, pelnas yra skirtumas tarp įmonės pajamų ir išlaidų. Pavyzdžiui, jeigu įmonė kažką pirkdama išleidžia 80 eurų, o savo prekes ar paslaugas parduoda už 100 eurų, tuomet jos apmokestinamas pelnas yra 20 eurų.
Iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje buvo taikomas 15 proc. įprastinis arba 5 proc. lengvatinis pelno mokesčio tarifas, o nuo šiemet – atitinkamai 16 proc. ir 6 proc.
Taigi pernai gavusi 20 eurų pelno įmonė už jį mokės 3 eurus (20 Eur x 15 proc.) arba 1 eurą (20 Eur x 5 proc.) pelno mokesčio, o šiemet – atitinkamai arba 3,2, arba 1,2 euro.
Kad būtų su kuo palyginti, gyventojai nuo savo pajamų paprastai moka gerokai didesnį – 20 proc. – gyventojų pajamų mokestį, o pridėjus „Sodros“ įmokas – dar daugiau.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) reguliariai skelbia, kur, kiek, kokių mokesčių surenkama, kokie yra skirtingų mokesčių tarifai.
EBPO tyrimas rodo, kad iš 141 valstybių Lietuva su pernai galiojusiu 15 proc. pelno mokesčio tarifo dydžiu užėmė 108–117 vietas.
Kitaip tariant, tik 24-ios pasaulio valstybės taikė mažesnį pelno mokesčio arba įmonių pajamų mokesčio (angl. corporate income tax) tarifą.
Iš Europos Sąjungos (ES) valstybių mažesnis tarifas buvo tik Vengrijoje, Bulgarijoje, Airijoje ir Lichtenšteine.
Lenkijoje pelno mokesčio įprastinis tarifas yra 19 proc., Latvijoje – 20 proc., o Estijoje nuo šiemet – 22 proc.
Taigi, Lietuvoje pelno mokesčio tarifą padidinus nuo 16 proc. iki 18 proc. ir nuo 6 proc. iki 8 proc., jis vis dar būtų mažesnis nei kaimyninėse šalyse. Tačiau kodėl tam priešinasi verslo organizacijos?
Žalotų investicinį klimatą?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad, šalies saugumą vertinant kaip prioritetinę viešą paslaugą, verslo bendruomenė nuosekliai pabrėžia būtinybę sparčiai ir tvariai didinti finansavimą šalies gynybai.
„Primename, kad verslą vienijančios organizacijos sutiko su 1 proc. pelno mokesčio didinimu šalies gynybos finansavimo tikslui. Pernai pelno mokesčio tarifas buvo pakeltas“, – priminė V. Janulevičius.
Anot jo, verslas nesutinka su siūlymais, kurie žalotų šalies investicinį klimatą, o taip nutiktų pelno mokesčio tarifą nusprendus didinti dar labiau.
„Net ir pats faktas, kad nepraėjus dar nei metams nuo šio mokesčio didinimo vėl imta svarstyti apie jo pakėlimą, nepriduoda mūsų verslo aplinkai stabilumo ir prognozuojamumo „taškų“.
O šie taškai dabartinėmis aplinkybėmis mūsų šalies ekonomikos konkurencingumui yra kritiškai svarbus“, – prognozavo LPK vadovas.
Pasak jo, maža Lietuvos ekonomika dėl investicijų negali konkuruoti nei pigiais energetiniais ištekliais (aukštos kainos išlieka esmine problema), nei žemais darbo kaštais, nei lengva prieiga prie kapitalo.
„Mokestinės aplinkos patrauklumas darosi vis reikšmingesnis faktorius menkstančiam mūsų šalies konkurencingumui, siekiant išlaikyti ir pritraukti naujus investuotojus. Įtemptos varžybos šiuo atžvilgiu pirmiausiai vyksta su kaimyninėmis šalimis.
Tenka pripažinti, kad ir, pavyzdžiui, Latvija, šiuo atžvilgiu tampa vis patrauklesnė investuotojams“, – aiškino V. Janulevičius.
Pasak jo, verslo organizacijų atstovai ir ekonomikos ekspertai žvelgia toliaregiškiau nei „atpjaukim ir padalinkim“:
„Svarbu, ir kam daliname – gynybos stiprinimas ir gynybos pramonės užkūrimas dabar yra absoliutus prioritetas. Svarbu, ir kaip dabartinėje geopolitinėje ir ekonominėje situacijoje pasieksime užsibrėžto 12,5 mlrd. eurų gynybai tikslo nesužalodami ekonomikos.“
Didesnis pelno mokestis – mažesnės algos?
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas taip pat priminė, kad jo atstovaujama organizacija palaikė pelno mokesčio tarifo didinimą iki 16 proc. Tačiau nepritaria tolesniam jo didinimui dėl skirtingų priežasčių.
„Esame apsupti mokestiniu požiūriu konkurencingiausių šalių Europoje ir pasaulyje – Latvijos ir Estijos. Nebedaug priežasčių turime, kodėl reiktų investuoti pas mus, o ne pas juos. Stambaus projekto lengvata investuotojams ar investicinio projekto ar kitos lengvatos taip pat jau nebegelbėja“, – komentavo V. Kriaučiūnas.
Anot jo, ekonomikos moksle iš esmės sutariama, kad pelno ir gyventojų pajamų mokesčiai labiausiai kenkia ekonomikos augimui, dauguma studijų rodo, kad pelno mokestis esą yra pats žalingiausias.
Patarėjas priminė, kad ekonomistai diskutuoja, kiek pelno mokesčio padidinimo realiai sumoka verslo savininkai, o kiek – darbuotojai per mažesnes algas.
„Kai kurios studijos atsako, kad daugiau nei 50 proc. pelno mokesčio atsiliepia būtent darbuotojams mažesnėmis algomis. Taip pat pelno mokesčio didinimas labiausiai atsiliepia darbuotojams žemo produktyvumo sektoriuose, kuriuose sunku padidinti produktyvumą“, – aiškino V. Kriaučiūnas.
Jis priminė, kad pajamos gali būti tiek gyventojo, tiek verslo. Jei dėl gyventojų pajamų mokesčio visiems yra daugmaž aišku, tai pelnas irgi yra pajamos, tik juridinių asmenų.
„Gyvename kapitalizmo sąlygomis, kuriomis didžiąją dalį produkto kuriame privačios iniciatyvos pagrindu, darbą ir produkto kūrimą organizuojame įmonėse, pagal rinkos poreikius.
Mūsų visuomenė sukuria produktą (vertę) per įmones. Vadinasi, pelno mokestis apmokestina vertės kūrimą Lietuvoje. Tai – vertės kūrimo mokestis. Nereikia būti naiviems, kad šis mokestis paliečia tik verslo savininkų kišenes – tai virsta produkcijos kaštais, kurie tuomet palieka mažiau lėšų ne tik verslo grąžai, bet ir investicijoms, atlyginimams ir pan.“ – nurodė V. Kriaučiūnas.
Taigi, pasak jo, dėl šios priežasties LVK prieštarauja ir aukštų pajamų apmokestinimui. Esą tai padarius mažėtų kapitalo grąža, kas lemtų kapitalo kiekio mažėjimą šalyje, mažesnes investicijas, lėtesnį darbo našumo augimą ir lėtesnį atlyginimų augimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
