Reforma numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir išplėsti jo taikymo ribas.
Svarstymas prasidėjo netikėtumais. Ne vienas Seimo narys abejoja ir kelią klausimą, kuo gi bus kompensuoti didžiuliai biudžeto praradimai. Į šių pusę stojo net valdančiųjų atstovas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Tiesa, patys bendrapartiečiai nepalaikė nei jo, nei „valstiečio“ Tomo Tomilino siūlymų, kuriais būtų buvę sumažinti biudžeto praradimai.
Dar prieš pradedant svarstyti gyventojų pajamų mokesčio klausimą, konservatorius Mykolas Majauskas pastebėjo, kad net dirbant iki šeštadienio, nebus laiku spėta paskelbti apie besikeičiančią mokesčių sistemą, jei reformai bus pritarta.
„Priėmimas ketvirtadienį-penktadienį. Arba prezidentė į nekonstitucinę padėtį statoma, kai neturi dešimties dienų pasirašyti ar vetuoti. Turės iš karto su tušinuku stovėti ir pasirašyti. Arba ji pasirašyti turėtų pirmadienį, kas reiškia jog pažeistas mokesčių sistemos administravimas, kai reikia pusmetį palikti pasiruošti nuo paskelbimo“, – kalbėjo M. Majauskas.
Už tokį pasiūlymą balsavo 52 Seimo nariai, prieš 56, susilaikė 8. Nepritarta tokiam pasiūlymui.
Buldozeris važiuoja toliau
Nepaisant daugybės pasisakymų, kokie didžiuliai netekimai bus biudžete, mokesčių reforma buldozeriu važiuoja toliau. Viso posėdžio metu, pasisakė tik vienas Seimo narys, kuris mano, kad Vyriausybės siūlymai nepadarys lėšų biudžete. Jis tiki, kad sumažinus apmokestinimą, darbdaviai kels atlyginimus ir taip kitais mokesčiais pinigai grįš į biudžetą.
„Kalbame, kiek pajamų neteks biudžetas, bet skaičiai, kurie surašyti šiais metais, kitais metais yra buhalteriškas skaičius. Tie 320 mln. tiesiogiai nepateks į biudžetą taikant NPD, bet tai liks verslo apyvartose. Sutaupytais pinigais bus darbo užmokesčio fondai padidinami, nuo kurių mokamas GPM ir „Sodra“, o vartotojai išleis ir bus mokamas PVM“, – kalbėjo Andrius Palionis.
Seime nubalsuota už 68 parlamentarai, prieš 19, susilaikė 23.
Nuspręsta ketvirtadienį skubos tvarka taikyti ir vykdyti šio įstatymo projekto priėmimą.
„Galėjo nustebinti mano ir Stasio balsavimai dėl 3 metų perspektyvos. Šiandien ryte dar frakcijoje diskutuojame. Šiuo metu registruojame pasiūlymus, nebus didinimo, bus tikrai atsižvelgta ir pinigai planuojami tvariai“, – po balsavimo kalbėjo T. Tomilinas.
M. Majauskas pridėjo, kad tai nesprendžia problemos, jog nebus palikta laiko prezidentei patvirtinti reformos. O E. Gentvilas tik pastebėjo, kad ir toliau buldozeriu važiuojama per įstatymus.
Pritarta šiems siūlymams
Siūloma, kad gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, būtų apmokestinamos taip:
- metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą, viršijanti 120 VDU dydžio sumą – apmokestinama taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifą;
- metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą, viršijanti 84 VDU dydžio sumą – apmokestinama taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifą;
- metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 m. (ir vėlesnių metų) valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą, viršijanti 60 VDU dydžio sumą – apmokestinama taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad metinė pajamų iš paskirstytojo pelno dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 18 proc. pajamų mokesčio tarifą. Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus, individualios veiklos pajamas ir pajamas iš paskirstytojo pelno) dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Pagal šiuo metu galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas Lietuvoje taikomas proporcinis gyventojų pajamų mokestis, o apmokestinimo progresyvumas yra užtikrinamas taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Siūloma nustatyti tokį NPD dydį: 2019 metais – 2 VDU, 2020 metais – 2,25 VDU, 2021-aisiais metais – 2,5 VDU.
Parlamentarai imasi už galvos: biudžete atsivers skylė
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, komiteto nariai Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas ir Andrius Kubilius susivienijo ir pasiūlė naują siūlymą – nepriimti sprendimų tris metus į preikį.
„Kadangi nėra valstybės biudžeto rodiklių projektų 2020 ir 2021 siūlymas didinti maksimalų taikytiną neapmokestinamųjų pajamų dydį išplečiant jo taikymą iki 2,5 vidutinių atlyginimų yra finansiškai nepagrįstas ir neatsakingas sprendimas. Jei būtų priimtas reikšmingai pablogėtų viešojo sektoriaus, savivaldybių ir pagrindinės pensijos dalies finansavimas. Nepritariame pagrindiniams NPD pakeitimams, kurie lemtų 1,6 mlrd. eurų praradimus nuo 2019 iki 2012 metų imtinai”, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Prie tribūnos stojo ir Naglis Puteikis, Gintarė Skaistė, Kęstutis Glaveckas, kurie visi taip pat kėlė klausimus dėl mokesčių reformos poveikio valstybės biudžetui.
„Reforma didžiulė, Plačiai apimanti, bet nežinau, ar giluminė. Daug projektų keičiama, vienas iš jų gyventojų pajamų. Turime prisiminti, kad kiekviena reforma daroma dešimt metų į priekį. Ši reforma skubi, mano manymu, daugeliu atvejų nepamatuota, tiesiog svarbu daryti. Patys valdantieji nebepritaria savo Vyriausybės projektui, matome atskiras nuomones viename ar kitame komitete. Nėra Trišalės suderinimo: ir darbdaviai, ir profsąjungos nepatenkinti. Ir opozicijos nesiklausoma. Mano manymu, reikėjo reformą neskubinant daryti, įtraukiant guru iš opozicijos, kaip Šimonytė, Glaveckas, Maldeikienė ir galėtų padėti ir užtikrinti opozicijos išklausymą. Dabar matome didėjantį progresyvumą. Atsiranda realiai progresiniai mokesčiai, nuo 120 VDU jau 27 proc., o vėliau jau nuo 60 VDU bus taikomas 27 proc. Tai net tokias pajamas kaip 4000-5000 eurų gaunantys jau bus apmokestinami daugiau“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Pasak jo, kompromisas pasiekiamas nebent tik tarp valdančiųjų. Anot, jo, jiems svarbu priimti iki liepos 1 dienos, nepaisant to, kad nebepaliekama prezidentei laiko pasirašyti ir patvirtinti reformą.
Algirdas Sysas valdančiųjų klausė: „kur dingo drąsa? Kur drąsi mokesčių reforma“. Pasak jo, mokesčių reforma – nesusikalbėjimas, skubėjimas. Trišalei tarybai mokesčių ir pensijų reforma pristatyta per penkioliką minučių.
„Nelygybė padidės, nes GPM padidinimas ir įvedant „Sodros“ lubas, nekompensuoja praradimų mokesčiuose. Išvada paprasta, tiesiogiai didina nelygybę. Kai prisimenu dabartinės Vyriausybės programą, ten to nėra. Eilinis kartas, kai rinkimuose viena šnekama, ir eilinis kartais, kai išduriamas rinkėjas po rinkimų. Nesimokot iš klaidų, lipant ant to pačio grėblio. (...) Reikia rinkti daugiau mokesčių ir ne iš vargšų, o iš tokių, kurie pajėgia mokėti. Ir tokių yra“, – kalbėjo A. Sysas.
Pats „valstietis“ S. Jakeliūnas teigė, kad esmė rinkiminės programos atsidūrė ir Vyriausybės programoje, tai – socialinio draudimo įmokų darbuotojo ir darbdavio sujungimas bei dalies perkėlimas į valstybės biudžetą. Kitas esminis komponentas – II pensijos pakopos pertvarka. Tačiau, kaip pastebi pats S. Jakeliūnas, buvo pridėta daug papildomų komponentų, kurie reiškia nepasvertą riziką.
„Dėl mokestinės naštos mažinimo, ištakose buvo teigiama, jei po visų sprendimų didesniais tarifais kitas asmens pajamas apmokestinus, pavyzdžiui dividendų, kiek tų lėšų galime surinkti, tiek galime jų panaudoti mažinant darbo apmokestinimą. Bet Vyriausybė daug agresyvesnį pasiūlė mažinimą. Vienas komponentas, mažinti 2 proc. visiems socialinio draudimo įmokas, kitas komponentas – NPD kėlimas ir taikymo plėtimas. Ir trečias komponentas, tik pasiturintiems „Sodros“ lubų įvedimas ir to įvedimo sąskaita dalinai kompensuojant progresiniu GPM.
Konkrečiai dėl NPD taikymo yra tikrai mano nepritarimas. Tam ir keli komiteto nariai nepritaria, atskirai ir nuomonė yra. Remiuosi kitu kontekstu, BFK tyrimas dėl krizės veiksnių lokalių ir regioninių. Matydami 2006–2008 metų pensijų didinimą, NPD kėlimą ir kaip tai paveikė po to viešuosius finansus, negalima pamiršti to. Mes neturime aiškių vertinimų, kaip atrodys mūsų biudžetas 2020–20212 metais. Rudenį matydami, galėtume priimti sprendimus“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Be to, jis pabrėžė, kad net Europos Sąjungos parama bus mažesnė ir dalis projektų gali būti neįgyvendinti, juos reikės finansuoti patiems iš savo biudžeto.
Algirdas Butkevičius pridėjo, kad dėl siūlomos mokestinės reformos kietais metais savivaldybės prarastų 320 mln. eurų surinktų iš GPM. Vėlgi, kelias klausimas, kas tada papildomai finansuos savivaldybes?
Rasa Budbergytė pridėjo, kad šiuo metu Vyriausybė gražiais pažadais maitina, kad algų ir pensijų didinimą kompensuos kovodama su šešėline ekonomika ir būtent iš ten ištrauks nemenkas sumas. Tačiau net ir ištraukus 200 mln. eurų, jų nepakaks.
„Socialdemokratai negali pritarti tokiems siūlymams. Matome, kad tai tik menki bandymai pertvarkyti GPM, nesprendžiant ir toliau paliekant tam tikras išimtis ir lengvatas, kurios prisideda prie pajamų nelygybės. Galėtume prisidėti tik tokiu atveju jei „Sodros“ lubos būtų įvestos su nauju tarifu, tam 120 vidutinio darbo užmokesčių (VDU) apmokestinant 30 proc.“, – kalbėjo ji.
M. Majausko teigimu, reforma nesprendžia pamatinių problemų. Skylė biudžete paliekama didžiulė, viešos paslaugos bus nefinansuojamos.
„Reforma didelė, bet žmonės, kurie 400 eurų uždirba, jų atlyginimas padidės 2 eurais per mėnesį. Suprantu, kad kiekvienas euras pinigai, bet ką jie galės už tai nusipirkti, jei mes valstybės biudžete skylę atveriame. Tai valstybės griovimas. Už tuos pinigus žmonės nenusipirks papildomų sveikatos paslaugų, korepetitorių, medikai toliau emigruos, pedagogai bus nepatenkinti, biudžetiniai darbuotojai skųsis mažais atlyginimais“, – kalbėjo Seimo narys.
„Valstiečiai“ nebalsuoja už savo bendrapartiečių siūlymus
Biudžeto ir finansų komitetas šiandien svarstė kelių Seimo narių, įskaitant ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovo S. Jakeliūno, siūlymą taikyti ne 27 proc., o 30 proc. GPM tarifą. Skaičiuojama, kad į biudžetą būtų surenkami papildomi 2 mln. eurų.
Tiesa komitetas šiam siūlymui nepritarė, vėliau jis atmestas ir Seimo salėje: už balsavo 23, prieš 34, susilaikė 34.
Tad „valstietis“ S. Jakeliūnas palaikymo iš savo frakcijos kolegų šiam siūlymui nesulaukė.
Tomas Tomilinas pasiūlė, kad besiverčiantys individualia veikla ir gaunantys iš to didžiules pajamas būtų apmo
„Labai reikalingas ir geras pasiūlymas. Primenu, ką sakė R. Lazutka apie individualią veiklą. Turtingiausia pirmoji decilė gauna du kartus daugiau nei antra decilė. Yra, kam mokėti mokesčius, nes iš individualios veiklos yra uždirbančių daug daugiau nei Seimo ar Vyriausybės nariai. Tai nenuskurstų, jei n 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus gauna, užmokėtų ne 15 proc., o 20 proc. GPM“, – kalbėjo A. Sysas.
Seime nubalsuota: už 23, prieš 22, susilaikė 42. Siūlymui nepritarta. Taip palaikymo nesulaukė ir dar vienas „valstiečių“ frakcijos nario siūlymas.
Balsuota ir už dar vieną S. Jakeliūno siūlymą: NPD taikymo ribą išplėsti iki 1,75 VDU bei apsiriboti vienais metais – 2019-aisiais. Seime balsavo už 28 parlamentarai, prieš 16, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
Kompromisinis R. Karbauskio, S. Skvernelio ir G. Kirkilo susitarimas
Siūlymų iniciatorių teigimu, vienu iš kompromisinių projektų bus siūloma mažinti darbo apmokestinimą ir nustatyti 20 proc. GPM, vietoje pirminio siūlyto 21 proc. Atitinkamai siūlomas socialinio draudimo įmokos tarifas – remiantis registruotu siūlymu socialinio draudimo tarifas didinamas iki 19,5 proc. vietoje Vyriausybės siūlyto 18,5 proc. Dėl to kaupsis didesnis rezervas Sodroje, kuris bus panaudotas ateities pensijų mokėjimams.
Taip pat, pagal kitą siūlymą, trimečiame mokesčių mažinimo plane šiek tiek sparčiau didės NPD – jau 2019 m. NPD pasieks 300 eurų ir kasmet didės po šimtą eurų (Vyriausybė siūlė 2019 m. NPD taikyti 280 eurų ir vėliau kasmet atitinkamai didinti). Tuo tarpu pati NPD taikymo ribos augimas bus kiek lėtesnis – pagal registruotą siūlymą 2,5 VDU riba bus pasiekta ne 2019 m., bet per tris metus (Vyriausybė siūlė jau 2019 m. NPD plėtrą iki 2,5 VDU).
Siūloma ir toliau numatyti socialinio draudimo įmokų lubas (netaikoma tik sveikatos draudimo įmokoms) bei kiek didesnį GPM progresinį tarifą (27 proc. vietoje 25 proc.).
Vyriausybės remiamus kompromisinius siūlymus, kuriuos ketinama suregistruoti per šią savaitę, siūloma vertinti 3 metų laikotarpio perspektyvoje. Iniciatorių teigimu, tokiu būdu galima konstatuoti, kad šis siūlymai įgyvendina Vyriausybės pirminius tikslus. Su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai taps mažiausiais Baltijos šalyje, teigiamus pokyčius pajaus milijonas gyventojų.
Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad sprendimai dėl „Sodros“ įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo bus naudingi didžiajai daliai gyventojų.
„Manau, kad pagerės visų mūsų situacija. Prielaidos yra, kad turėsime daugiau gerai apmokamų darbo vietų čia, Lietuvoje, o ne bus jos steigiamos kitose šalyse, kur tas apmokestinimas palankesnis. Ir vėlgi per mokesčius mes susigrąžinsime – kalbant apie tą pačią „Sodrą“ ir gyventojų pajamų mokestį – gerokai daugiau, įvesdami („Sodros“ įmokų – BNS) lubas ir įvesdami dar progresinį 27 proc. (GPM – BNS) tarifą virš lubų gaunantiems pajamas, negu mes prarandame“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Saulius Skvernelis.
BNS rašo, kad pasak premjero, su koalicijos partneriais Lietuvos socialdemokratų darbo partija nėra nesutarimų mokesčių klausimais.
„Tai yra koalicijos partneriai, su kuriais nėra jokių diskusijų dėl mokesčių klausimų“, – sakė S. Skvernelis.
Planuojama nuo kitų metų pradžios su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje – didžioji dalis darbdavio šiuo metu mokamų socialinio draudimo įmokų bus perkelta darbuotojui, dėl to jo alga „ant popieriaus“ išaugtų 1,289 karto. Konsolidavus „Sodros“ įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms būtų taikomi du pagrindiniai tarifai – 20 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM), 5 punktais didėjantis dėl bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 19,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka.