Seimo narys Algirdas Sysas siūlo tris - 15, 25 ir 40 proc. - gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Pajamoms, kurios per metus nesiektų 14 tūkst. eurų parlamentaras siūlo taikyti 15 proc. mokesčio tarifą, nuo 14 tūkst. iki 36 tūkst. eurų - 25 proc. tarifą, o didesnioms kaip 36 tūkst. eurų - 40 proc. tarifą.
Tačiau Lietuvos ekonomistai ir politologai tokius užmojus vadina ne tik populistiškais, tačiau ir žalingais Lietuvos ekonomikai bei dirbantiesiems.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai perspėja, kad po šia populistine, nuolat iš rankovės ištraukiama idėja slepiasi ne kas kitas, kaip mokesčių didinimas. Mažai uždirbantiems mokesčiai nesikeis - mokėsite taip pat daug kaip ir dabar. Uždirbantys šiek tiek daugiau - mokės dar daugiau.
Šiuo metu Lietuvoje galioja visiems gyventojams vienodas 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Tačiau tai tik mokesčių ledkalnio viršūnė - visi dirbantieji dar moka aukštus sveikatos, pensijų ir socialinio draudimo mokesčius. 888 eurus „į rankas” uždirbantis iš viso sumoka 639 eurus mokesčių.
Daliai parlamentarų tai atrodo per mažai - pagal siūlomas gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pataisas, kiekvienas 888 eurus „į rankas” uždirbantis asmuo jau būtų laikomas turtinguoju, ir kiekvienas euras virš šios sumos būtų apmokestintas beveik dvigubai aukštesniu - 25 proc.- tarifu. Virš 2097 eurų „į rankas” uždirbantiems šis mokestis kiltų net iki 40 proc.
„Vien jau diskutavimas apie tai kenkia. Mokesčių sistema yra vienas lemiančių veiksmų, pagal kuriuos investuotojai pasirenka šalį. Verslui gyvybiškai reikalingas ekonominis ir mokesčių stabilumas. Neatsakingus populistinius sprendimus siūlantys politikai turėtų nepamiršti, kad žvirbliu išskridęs žodis, gali grįžti jaučiu“ – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento, pasiūlymas kertasi su vyriausybės strateginiais tikslais, tarp jų pastangomis į šalį pritraukti ekonomikai gyvybiškai būtinas užsienio investicijas.
„Džiaugiamės kai tūkstančius darbo vietų sukuriantys investuotojai, pavyzdžiui, informacinių technologijų milžinės steigia filialus Lietuvoje. Tačiau kaip atrodo Lietuva - jei nei iš šio, nei iš to, užsimojama kardinaliai pakeisti mokesčių sistema, ne šiaip pakeisti smarkiai padidinti mokesčius. Kodėl investuotojai turėtų kvalifikuotą darbo jėgą samdyti Lietuvoje, jei čia darbo jėgos apmokestinimas bus didesnis nei šalyse, su kuriomis konkurujame dėl investicijų” - teigia Ž. Šilėnas.
Algirdas Sysas: Mintis atsirado dar 1996 metais
Pataisų iniciatorius A. Sysas pasakoja, kad mintis apie progresinius mokesčius jam atsirado dar 1996 metai, kaip buvo pirmą kartą išrinktas į Seimą. „Elementariai visose padoriose valstybėse yra mokesčiai, kuriose turtingi žmonės arba turintys daugiau pajamų ar turto moka daugiau mokesčių į bendrą katilą“, - teigė Seimo narys.
Anot A. Syso, Lietuvoje dažnai maišomas progresyvumas su progresiniais mokesčiais. Pas mus yra progresyvumas, nes yra neapmokestinamas minimumas, tačiau progresinių mokesčių nėra. Iš 29 Europos sąjungos šalių tik 6-iose nėra progresinių mokesčių, o nėra būtent tose, kurios buvo socialistinės. Liko dabar Baltijos šalys, Čekija, Bulgarija, Rumunija.
„Lietuvoje gyventojų pajamų mokestis dar 2000 metais buvo 33 proc., o dabar yra 15 proc., taip kad aukštesni mokesčiai buvo. O tokie skaičiai paimti atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką ir pajamas, kurias gauna mūsų žmonės. Šiai dienai beveik 90 proc. piliečių gauna iki tos sumos, nuo kurios būtų skaičiuojamas didesnis pajamų mokestis“, - įrodinėjo Socialdemokratas.
Tai tik pablogins žmonių finansinę situaciją
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis į visus šiuos projekto iniciatoriaus argumentus turi įrodymus, kodėl tai padarytų žalą valstybei ir žmonėms.
Ekonomisto teigimu, A. Sysas tiesiog įvardino problemą, kad Lietuvoje oficialus darbo užmokestis yra labai mažas. Tačiau, būtent, tokia mokesčių sistema nepadėtų pakelti vidutinio darbo užmokesčio ir bent kiek priartėti prie ES vidurkio. Tuo tarpu atlyginimo didėjimas reikštų, kad vis didesnė dirbančiųjų dalis turėtų mokėti nebe 15 proc., o 25 ar 40 procentų nuo dalies gaunamų pajamų.
„Manau šio įstatymo viena iš didžiausių problemų yra tai, kad būtų slopinamas daro užmokesčio augimas. Ir teisintis tuo, kad dabar 90 proc. gyventojų neuždirba 14 tūkst. eurų per metus nereikėtų, o reikėtų ieškoti, kaip pakelti vidutinį darbo užmokestį ir siekti, kad 90 proc. žmonių uždirbtų daugiau“, - aiškino ekonomistas.
N. Mačiulis taip pat priduria, kad Seimo narys klaidina žmones, nes gyventojų pajamų mokestis buvo išskaidytas į socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčius.
Ekonomistas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikė keturias priežastis, kodėl GPM įstatymo pataisos turi mitriai lėkti į šiukšlių dėžę:
„1) Nesiūloma mažinti mokesčio tarifo mažiausias pajamas gaunantiems asmenims. Tai, kad iš kažkieno bus paimta daugiau yra virtualus sviestas, kuris daugelio neturtingųjų nepasotins.
2) Pasiūlymas yra diskriminuojantis kai kurias šeimas. Kodėl didesnius mokesčius turėtų mokėti šeima, kurioje samdomą darbą dirba tik vienas asmuo, o kitas, pavyzdžiui, rūpinasi trimis nepilnamečiais vaikais? Ar 20000 eurų per metus (arba maždaug 1300 eurų po mokesčių per mėnesį) tokiai šeimai yra šiek tiek per daug, todėl daliai šių pajamų reikia pritaikyti didesnį mokesčio tarifą?
3) Po tokių pokyčių Lietuvos dirbančiųjų apmokestinimas taptų unikaliai komplikuotas. Darbdavys mokėtų 27,98% įmoką Sodrai, 3% PSD ir 0,2% į garantinį fondą, o darbuotojas - 6% sveikatos draudimo ir 3% pensijų bei socialinio draudimo įmokas, jo pajamoms būtų taikomas PNPD ir NPD, kuris nėra fiksuotas, o kinta pagal formulę 1992-0,26x(atlyginimas-3480). Galiausiai skirtingiems pajamų rėžiams būtų pritaikomas trijų dydžių GPM tarifas. Skamba sudėtingai? Toks toksiškas mokesčių kokteilis galėtų pretenduoti į Nobelio premiją chemijos srityje. Bet Lietuvai jo geriau negerti.
4) Galiausiai vidutiniam europiečiui 14000 eurų per metus yra minimali riba, kuomet galima bandyti priskirti save viduriniajai klasei. Ar mes neturime ambicijų tapti bent vidutiniais europiečiais? O visi politikai turbūt žino, kad geriau yra smaugti žaltį, o ne viduriniąją klasę“, - rašo N. Mačiulis.
