Lietuvos banko teigimu, šiuo metu į nacionalinę teisę perkeliamas europinis reguliavimas užtikrins vartotojams tinkamą apsaugą, bus patogiau atsiskaityti elektroninėje erdvėje.
Naujos galimybės „fintech“ ir bankams
„Tai nauja patirtis vartotojui, kai jam apsiperkant elektroninėje parduotuvėje, nereikėtų palikti prekybininko tinklalapio: suvedus prisijungimo kodus ir davus sutikimą atlikti mokėjimą, tai už jį atliks tarpininkas, mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris taip pat reguliuojamas ir prižiūrimas. (...) Didžiausias privalumas, kad vartotojai ir ypač elektroninės prekybos teikėjai turės didesnį pasirinkimą tarp mokėjimų paslaugų teikėjų“, – BNS sakė Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.
Pasak jo, naujos galimybės atsivers ne tik „fintech“ įstaigoms, bet ir komerciniams bankams – jie taip pat galės dalyvauti naujose mokėjimų schemose. Jo teigimu, visas procesas bus organizuotas saugiai, pagal Europos Komisijos standartus.
Perspėja dėl galimų rizikų
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius perspėjo, kad trečiųjų šalių atėjimas į mokėjimų rinką atneš ir naujų rizikų.
„Viena iš naujovių yra taip vadinama atvira bankininkystė, kada trečiosios šalys, mokėjimo inicijavimo paslaugas teikiančios bendrovės ar kitos, galės pasiimti iš banko visą kliento mokėjimo istoriją (...) Bankai bus įpareigoti tuos duomenis teikti ir juos teiks. Taigi, atsiras daugiau įdomesnių paslaugų, bet iš kitos pusės, tos paslaugos bus jūsų asmens duomenų saugumo sąskaita“, – BNS sakė M. Zalatorius.
LBA prezidento teigimu, pokyčiai pareikalaus iš bankų didelių investicijų į sistemų keitimą. Kita vertus, keičiantis mokėjimų rinkai, bankai neketina likti nuošalyje.
„Įvertinsime vėliau (išlaidas – BNS), kada matysime tikslią Mokėjimų įstatymo formuluotę. Nenoriu paties skaičiaus sakyti, bet kalbame apie dešimtis milijonų eurų (...) Konkurenciją bankai pajus tiek, kiek aktyviai kiti rinkos dalyviai su konkuruos su bankais. Bankai tikrai nestovės vietoje. Manau, kad jie gerins savo el. atsiskaitymo paslaugas, tobulins programėles, atsiras kažkokių naujų, įdomesnių paslaugų. Konkurencija yra labai sveika ir yra gerai visam sektoriui“, – BNS sakė M. Zalatorius.
Pirmadienį Vyriausybei svarstant Mokėjimų įstatymo pataisas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ES Antroji mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2), M. Zalatorius siūlė atidėti jų įsigaliojimą bent pusmečiui. Pasak jo, kai kurios bankų sistemos turės būti pakeistos iš esmės, o pereinamasis laikotarpis reikalingas, kad būtų aiškiai informuojami vartotojai.
Vartotojams paslaugos aptigs
Asociacijos „Infobalt“ direktorius, grupės „Fintech Lietuva“, kuri vienija 28 narius, atstovas Paulius Vertelka teigia, kad įsigaliojus naujajai tvarkai, vartotojai gali tikėtis pigesnių paslaugų.
„Logiška, kad pigs, vien dėlto to, jog taupomi kaštai infrastruktūrai, klientų duomenų bazių surinkimui – logikos būtų, kad atsirastų vietos pigti, atsirastų daugiau konkurencijos rinkoje“, – BNS sakė P. Vertelka.
Pasak jo, pokyčiai atveria kelią labiau integruotoms finansinėms paslaugoms rinkoje, bet kad naujoji mokėjimų iniciatyva taptų tikrove, būtina išspręsti daug klausimų.
„Direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę suteiks „fintech“, kaip tokioms mokėjimo platformoms, daugiau galimybių pasiūlyti vartotojams labiau integruotas finansines paslaugas, tai prileidžia prie bankų infrastruktūros ir vartotojų duombazių. Bet kad tai veiktų, reikia begalę iššūkių išspręsti, kad tai būtų saugu, kad būtų suderinti standartai duomenų apsikeitimui. Iššūkių dar daug“, – sakė P. Vertelka.
Lietuvos banko specialisto T. Karpavičiaus teigimu, rinkoje aktyviai domimasi būsimais pokyčiais.
„Dauguma šiuo metu veikiančių rinkos dalyvių domisi. Paslauga rinkoje kaip ir egzistuoja, tik bus labiau reglamentuota. Galime kalbėti apie keliolika rinkos dalyvių. Galime pasakyti, yra dalis mokėjimo paslaugų teikėjų, kurie siūlo tokias paslaugas, tiktai neturi dar aiškaus teisinio apibrėžtumo: jos yra teisėtos, bet nesureguliuotos. O dalis domisi, ir tam jie turės gauti Lietuvos banko leidimą teikti tokias paslaugas“, – BNS sakė T. Karpavičius.
Pasak Lietuvos banko, direktyvai įsigaliojant 2018 metų sausio 13 dieną, atitinkami įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kitų metų pirmojoje pusėje.
„Ne visos šalys iki to laiko spėjo perkelti direktyvą (į nacionalinę teisę – BNS), Lietuva, matyt, bus tarp tų šalių. Pats įstatymų paketas, įgyvendinantis šią direktyvą, įsigalios vėliau, tą nustatys Seimas, terminai dar bus sužiūrėti. Bet tos šalys, kuriose jau bus įgyvendinta direktyva, galės licencijuoti savo mokėjimo paslaugų teikėjus jos kontekste, ir tie mokėtojai galės teikti savo paslaugas visoje ES ir tose šalyse, kuriose perkėlimas direktyvos nebus užbaigtas“, – kalbėjo T. Karpavičius.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu kredito ir mokėjimų rinkoje veikia 379 mokėjimo įstaigos, 167 elektroninių pinigų įstaigos.
Vyriausybė pritarė projektams
Vyriausybė pirmadienį pritarė kelių įstatymų projektams, teigiama, kad jie skatins mokėjimus internetu bei mobiliuoju telefonu. Kartu nustatomos griežtos taisyklės, užtikrinančios saugesnę mokėjimų aplinką, visų pirma tiems, kurie naudojasi nuotoliniais kanalais.
Siekiant padidinti mokėjimų saugumą, siūloma nustatyti saugesnį autentiškumo patvirtinimą, kai prie sąskaitos jungiamasi nuotoliniu būdu ir inicijuojama elektroninė mokėjimo operacija. Taip pat numatoma, jog mokėjimo paslaugų teikėjas turės nustatyti rizikos mažinimo priemones ir kontrolės mechanizmus. Mokėjimų paslaugų teikėjas privalės nedelsiant informuoti priežiūros instituciją apie didelius operacinius ar saugumo incidentus.
Naujasis reguliavimas išplečia mokėjimų paslaugų rinką ir leidžia atsirasti naujiems tiekėjams. Nuo šiol mokėjimus galės vykdyti ne tik bankai, bet ir visiškai nauji paslaugų teikėjai, o bankai privalės jiems suteikti galimybę mokėjimus inicijuoti. Tai sudarys vartotojui galimybę vykdyti mokėjimą iš sąskaitos atidarytos kito mokėjimų paslaugų teikėjo. Nauja sąskaitos informacijos paslauga leis vartotojui gauti informaciją apie atidarytas keliose įstaigose sąskaitas.
Siekiama ir efektyviau ginti vartotojų teises. Jie galės naudingiau nutraukti sutartį: siūlomas trumpesnis – pusmečio – laikotarpis, kuriam praėjus, už bendrosios sutarties nutraukimą nemokamas komisinis mokestis, šiuo metu galioja 12 mėn. terminas. Mokėtojui tenkančią patirtų nuostolių sumą dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo priemonės siūloma sumažinti nuo 150 iki 50 eurų.
Įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
