Naujai išrinkta vyriausybė pristatė savo planus pradėti įgyvendinti rinkimų pažadus ir nuo sausio 1 d. didinti mėnesinį minimalų atlygimą (MMA) nuo 850 iki 1000 litų.
Diskutuoti, ar teisinga didinti MMA Lietuvoje, palyginti MMA dydį su kitomis šalimis, galima ilgai ir nesėkmingai, mat priklausomai nuo pasirinktos statistikos būtų galima pasiekti vis kitokių rezultatų. Ginčyti galima ir siūlymą MMA didinimo išlaidas dengti negrąžinant tremtinių pensijų bei nedidinant valstybės tarnautojų atlyginimų.
Bet norėčiau trumpai apžvelgti, kaip MMA padidinimas pakeis situaciją Lietuvoje ir ar verta tai daryti dabar.
2011 metų statistika rodo, kad žmonių, dirbusių visą darbo laiką ir gavusių 800 ar mažiau litų darbo užmokestį, buvo 11,2 proc. Pernai dirbusiųjų už MMA visą darbo dieną skaičius sieke 101,4 tūkst., iš kurių 21,1 tūkst. dirbo valstybės sektoriuje, o 80,3 tūkst. – privačiame. Atsižvelgiant į tai, kad padidinti MMA dirbantiesiems valstybės sektoriuje reiktų 160 mln. litų, MMA pakėlimas gali kainuoti apie 600–700 mln. litų privačiam verslui, kuriam dalis išlaidų iš biudžeto nesugrįžta.
Labiausiai dėl to nukentėtų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjai bei į kitą aptarnavimo veiklą orientuotos bendrovės, kuriose pernai MMA gavo atitinkamai 33,9 proc. ir 25,1 proc. visą darbo dieną dirbusių darbuotojų. Stipriai nukentėtų ir didmenine bei mažmenine prekyba užsiimančios įmonės, kuriose šis rodiklis siekia 16 proc., nekilnojamo turto veiklą vykdančios įmonės, kuriose rodiklis įtartinai aukštas ir siekia 18,3 proc.
Atsižvelgiant į faktą, jog dauguma MMA gaunančių asmenų dirba ne į eksportą orientuotame versle, Lietuvos tiesioginis konkurencingumas, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, neturėtų žymiai prastėti.
Bet tikėtinas šalutinis efektas, neigiamai paveiksiantis konkurencingumą: didėjant MMA augs ir vidutinis bruto atlyginimas šalyje, kuris dažnai naudojamas kaip indikatorius deryboms dėl algos pakėlimo. Augant vidutiniam atlyginimui tai gali sąlygoti ir algų augimą sektoriuose, orientuotuose į eksportą, o tai nevienareikšmiškai mažintų dabartinį konkurencingumą.
Daug diskusijų kyla dėl klausimo, kaip MMA padidinimas paveiks bedarbių skaičių. Atsakyti į šį klausimą išties keblu. Kiek bus atleistų dėl MMA padidinimo, priklausys nuo to, kaip stipriai MMA dydis viršys konkrečios įmonės darbuotojų sukuriamą pridėtinę vertę. Reikėtų nepamiršti, kad nedarbo didėjimo galima tikėtis tik iš legaliai dirbančių ir visus mokesčius mokančių įmonių. Valstybės darbuotojai bus finansuojami iš biudžeto, o jau dabar iš dalies algas gaunantys ir puse etato oficialiai dirbantys toliau gaus algas vokeliuose, tik sumažės oficialus jų etatas.
Šio reiškinio labiausiai galima tikėtis ypač ekonomiškai silpnuose Lietuvos regionuose, kuriuose ir dabar klesti šešėlinė ekonomika. Prastėjant tarptautiniam makroekonomikos klimatui MMA didinimas gali tapti meškos paslauga.
MMA didinimas gali turėti dar rimtesnių pasekmių: 2013 metai labai svarbūs dėl bandymo atitikti Mastrichto kriterijus ir siekio įsivesti eurą. Šiuo metu Lietuvai koją kiša didelė infliacija, nepaisant santykinai žemų pasaulinių naftos ir maisto produktų kainų. Tikėtina, kad pastarosios vėl gali pradėti sparčiau augti, kai euro zona pradės bristi iš recesijos 2013-ųjų antroje pusėje ir 2014 metais. MMA padidinimas nuo kitų metų sausio gali tik papildomai įlieti deguto į ugnį, o tada, tikėtina, Lietuva eurą įsives nebent kartu su lenkais 2017 metais.
Justas Mundeikis
