Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas, bandęs išsiaiškinti, ar Generalinė miškų urėdija neiššvaistė automatinei priešgaisrinės saugos įrangai skirtų 44 mln. litų, Seime apkaltintas neskaidria veikla.
Vyksta teroras?
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai nusprendė ištirti, ar žiniasklaidoje paskleisti įtarimai dėl neveikiančios brangiai nupirktos priešgaisrinės apsaugos sistemos yra teisingi. Tačiau į posėdį iškviestas generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas savo kalbą pradėjo nuo kaltinimų, kad bandoma su juo susidoroti. „Prieš mus vyksta teroras“, – pareiškė jis.
Jo teigimu, tyrimas dėl vaizdo kamerų pradėtas gavus skundus, kuriuos rašė už įvairius pažeidimus atleisti ir todėl kerštaujantys buvę miškų urėdai. „Akcija dėl priešgaisrinės apsaugos įrangos tėra penktadalis arba net tik dešimtadalis prieš Generalinę miškų urėdiją nukreiptos planingos veiklos“, – sakė B.Sakalauskas.
Pasak generalinio urėdo, dar neužsimezgus skandalui, buvo galima įtarti, kad faktai bus fabrikuojami, mat tiriant priešgaisrinės apsaugos sistemos įrangą buvo pasitelkta vienos televizijos filmavimo grupė. „Visa tai man primena stalininį laikotarpį, kai sakydavo: „Duokit žmogų, o straipsnį jam rasime“, – kalbėjo jis. – Labai operatyviai tiriami net visi anoniminiai skundai dėl bet kurios mūsų veiklos. Manau, ir šis triukšmas keliamas siekiant su mumis susidoroti.“
„Vyksta genocidas prieš mano šeimą, dukrą, dar negimusią anūkę“, – pareiškė B.Sakalauskas. Jis teigė, kad puolimą „organizuoja klanas, gaunantis nurodymus iš vienos valstybinės institucijos“.
Išjungtos sistemos tyrimas
Skandalas kilo, kai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pareiškė suabejojusi, ar nupirkta įranga atitinka keliamus reikalavimus ir visuomenės lūkesčius patikimai informuoti miškininkus apie kylančius gaisrus. Reaguodama į tai, Aplinkos ministerija pavedė Generalinė miškų urėdijai (GMU) iki birželio 15 d. patikrinti visas turimas gaisrų stebėjimo sistemas 83 bokštuose.
Žiniasklaidoje pranešta, kad įranga nekokybiška, nepastebi gaisrų, blogai veikia naktį, reaguoja į automobilių šviesas ir kt. Tai esą paaiškėjo po balandį VPT iniciatyva atlikto tyrimo, kuriame nedalyvavo nei GMU, nei gamintojo atstovai. „Blogiausia yra tai, kad tyrimas atliktas naktį, kai sistema buvo išjungta, – papasakojo B.Sakalauskas. – Mat naktimis atšąla, drėgna.“
Todėl, pasak generalinio urėdo, tyrimas buvo atliktas nekompetentingai ir tendencingai. Pasak GMU atstovų, eksperimentui laikas buvo parinktas netinkamai – balandžio viduryje miške dar buvo daug sniego, todėl rimtas gaisras naktį kilti esą negalėjo.
Įsigyta brangesnė įranga
Pasak B.Sakalausko, pasaulyje jau nėra tokios gaisrų stebėjimo sistemos, kai žmogus, būdamas bokšte, stebi apylinkes. Mat miškai stebimi esant padidintam pavojui, kai sausa ir karšta, vadinasi, žmonės aukštai bokštuose, 35 metrų aukštyje, turėtų dirbti labai sunkiomis sąlygomis. Dar 2006 m. Aplinkos ministerijoje buvo apsispręsta stebėjimą automatizuoti, o 2008 m. skelbtas konkursas automatinėms priešgaisrinės apsaugos sistemoms įsigyti. Buvo gauti 3 pasiūlymai ir nugalėjo uždaroji akcinė bendrovė „Telekonta“, iš kurios įsigytos stebėjimo sistemos įdiegtos 24 urėdijose. Šią sistemą naudoja Vokietija, Portugalija, JAV, Kanada, Estija ir kitos šalys. Stebėjimo kameros padeda pastebėti gaisrus jiems tik įsiplieskiant, tad laiku į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gaisrą gali užgesinti.
Konkursą pralaimėjusi bendrovė panašią įrangą pasiūlė įrengti 16 mln. litų pigiau, tačiau buvo pasirinktas brangesnis variantas, nes urėdai nugalėtoją rinkosi pagal naudingumo kriterijus – tai reiškia, kad vertinta ne tik kaina, bet ir kokybė. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo miškininkai, bandant įrangą įsitikinta, kad pigesnė sistema turi daug trūkumų. „Mūsų kaltė yra ta, kad vietoje vežimo nusipirkome mersedesą“, – Seimo nariams pareiškė generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.
Kaip „Valstiečių laikraščiui“ papasakojo Valkininkų urėdas Arvydas Strazdas, kai miškuose sausa, tvyro karščiai, ypač svarbu laiku pastebėti gaisro židinį. Jeigu, pavyzdžiui, Lenkijoje gaisruose spėja žūti keli hektarai miškų, tai Valkininkų urėdijos miškuose pernai buvo 4 gaisrai, o išdegė tik 0,4 ha miško.
Pasiduoda spaudimui
Pasak Seimo narės Aurelijos Stancikienės, apie stebėjimo sistemą pradėta rimtai galvoti po 2005-ųjų didžiojo gaisro Kuršių nerijoje. „Aš matau didelį puolimą prieš visą miškus prižiūrinčią sistemą ir jos vadovus“, – pareiškė ji, priminusi, kad GMU įsigytos įrangos patikimumo klausimas buvo svarstytas praėjusios kadencijos Seime narių, bet tada VPT atstovai sakė neturintys pretenzijų konkurso organizavimui, ir neva viena šios tarnybos atstovė davusi suprasti, kad VPT pasiduoda politiniam spaudimui žūtbūt pradėti GMU vadovybės veiklos tyrimą.
VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas anksčiau žiniasklaidai pripažino, kad viešųjų pirkimų procedūros buvo organizuojamos be priekaištų, todėl nei tarnybai, nei Valstybės kontrolei nebuvo prie ko prikibti. „Manau, atėjo laikas svarstyti VPT direktoriaus atsakomybės klausimą: kur jis buvo, kai leido išleisti tiek valstybės pinigų, o dabar mato savo darbo broką?“ – klausė A.Stancikienė.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nutarė kreiptis į premjerą Algirdą Butkevičių su prašymu, kad jis įvertintų VPT vadovo darbą. Pasak A.Stancikienės, svarbiausia GMU vadovo puolimo priežastis yra ta, kad jis neleidžia privatizuoti ir iškirsti miškų.
Arūnas Daugėla
