Kadenciją baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys ir JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm (Dženifer Granholm) Vašingtone pasirašė tą numatantį susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant civilinę branduolinę programą, trečiadienio rytą pranešė Energetikos ministerija.
„Norėdami priimti kompetentingą sprendimą dėl naujos kartos branduolinės energetikos plėtros Lietuvoje, turime būti visapusiškai įsivertinę tokio sprendimo technines ir finansines galimybes, numatyti galimų rizikų valdymo priemones“, – pranešime sakė laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys.
„JAV ir toliau yra įsipareigojusios bendradarbiauti su Lietuva, kad būtų užtikrintas jos nacionalinis saugumas, regioninis saugumas ir demokratinis suverenitetas“, – pranešime cituojama J. Granholm.
Pasak ministerijos, JAV dalinsis su Lietuva savo patirtimi vystant naujos kartos branduolinę energetiką, parengs ketvirtosios kartos mažųjų branduolinių reaktorių verslo modelio analizę ir plėtros galimybių vertinimą.
Lietuva dėl tokių reaktorių statybų turėtų apsispręsti 2028 metais. Pagal susitarimą, JAV iki tol parengs technologijų vertinimo ataskaitą, kurioje išanalizuos technologijų rinką, rizikas, vietas, kur tokie objektai galėtų būti statomi, galimus finansavimo šaltinius ir kt.
Pasak D. Kreivio, mažųjų reaktorių galia siektų nuo 100 iki 500 megavatų, jie padės balansuoti energetikos sistemą.
Kol kas veikiančių ketvirtos kartos branduolinių reaktorių pasaulyje nėra, tačiau daugiausia jų kuriama JAV.
Vašingtone D. Kreivys taip pat susitiko su įmonių, vystančių naujausias branduolinės energetikos technologijas ir mažuosius branduolinius reaktorius, atstovais ir susipažino su jų projektų pažanga.
Birželio pabaigoje Seimo patvirtintoje atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijoje numatyta galimybė po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.
Strategijoje planuojama, jog elektros suvartojimas iki 2050-ųjų išaugs nuo dabartinių 12 teravatvalandžių (TWh) iki 74 TWh.
