Šią savaitę VERT paskelbė, kad daugiau nei 200 tūkst. žmonių moka daugiau nei 0,29 euro už kilovatvalandę (kWh) elektros, apie 550 tūkst. vartotojų – nuo 25 iki 29 centų už kWh.
Tuomet R. Pocius pabrėžė, kad visi šie gyventojai už elektrą permoka.
„Nemaža dalis gyventojų ne permoka, bet paprasčiausiai nekeičia tiekėjų, nors tai galėtų padaryti ir tam sudarytos visos sąlygos. Konkurencija tam tikra rinkoje yra ir pasirinkimas planų nuo biržinio iki kitokio tipo taip pat yra. Čia reikia daugiau edukacijos“, – Vyriausybės valandoje ketvirtadienį Seime aiškino D. Kreivys.
Šaliai 2025-aisiais pradedant skaičiuoti paskutinius metus iki elektros rinkos liberalizavimo, laikinasis ministras taip pat sako, kad europinė teisė nenumato galimybių bet kada pereiti prie visuomeninio tiekimo, o tokias sąlygas sudariusi Lietuva gali sulaukti pažeidimo procedūros.
„Liberalizavimas elektros rinkos nenumato vaikščiojimo „pirmyn atgal“ į valstybinį reguliavimą. Todėl manau, kad grįžimas į visuomeninį tiekimą yra sudėtingas dalykas, už kurį galime gauti pažeidimo procedūrą“, – kalbėjo D. Kreivys.
Apie galimybes gyventojams sudaryti sąlygas atsisakyti brangesnių pasirinkto nepriklausomo tiekėjo planų ir grįžti prie visuomeninio tiekimo kalba naujoji valdančioji dauguma – Seimo patvirtintas socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas ir „Vardan Lietuvos“ atstovas Žygimantas Vaičiūnas, siūlomas į energetikos ministrus.
Visuomeniniame tiekime dabar yra dalis trečiojo liberalizavimo etape esančių vartotojų, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo ar nusprendė likti prie valstybinio reguliavimo. Visuomeninės tiekimo kainos nebegalios nuo 2026 m. sausio 1 d., kai bus baigta rinkos liberalizacija.
Kaip su pavogtais 160 milijonų?
