Anksčiau vertinant bendrą šalies atlyginimų augimą būdavo nurodyta, kad didelę įtaką padarė augantis minimalus atlyginimas. Jo efektas persirito per visus sektorius – didėjo MMA, auga paslaugų ir prekių kainos, atlyginimų augimas pasiekė ir didesnes pajamas gaunančiuosius.
Tačiau MMA didinimas gali ne tik neigiamai paveikti smulkiuosius regiono verslininkus, bet ir visai Lietuvos ekonomikai paspęsti spąstus.
Lietuvos konkurencingumas pakibo ant plauko?
DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad keliant minimalią algą svarbu apsvarstyti daugybę aspektų. Nors tiesioginio MMA poveikio uždirbantiesiems daugiau nėra, nes kiekvienas asmuo derasi su darbdaviu individualiai, yra netiesioginis poveikis.
„Padidinus MMA padidėja tų žmonių perkamoji galia, jie daugiau pradeda išleisti prekėms ir paslaugoms, didina paklausą, atsiranda spaudimas didėti kainoms ir kylančios kainos verčia eiti pas darbdavius ir prašyti didesnio atlyginimo. Tai ta logikos grandinė veikia. Jei ji sukasi daug kartų ir sukuria masinį efektą, įsisuka darbo užmokesčio – infliacijos spiralė, o tai sunkiai sustabdomas reiškinys. Kada kyla kainos, reikalaujama kelti algas, keliant algas auga darbdavių kaštai, jie priversti kelti kainas, nes nori išsaugoti savo pelno maržas, o kai kurie nebeturi tos galimybės nedaryti, nes pelno maržos yra labai nedidelės.
Toks procesas labai nepalankus Lietuvai ir jos konkurencingumui Europos kontekste. Kyla atlyginimai ne dėl to, kad gerėja darbuotojų kompetencijos, o kyla tiesiog – be konkrečios fundamentalios priežasties, dėl kylančių kainų. Tokiu atveju mūsų eksportuotojai paranda konkurencingumą lyginant su kitų šalių, nes didėja jų darbo kaštai ir produkcijos kainos, o ne našumas“, – svarsto ekonomistė.
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas taip pat komentuoja apie Lietuvoje matomą darbo užmokesčio – infliacijos spiralę, kuri skatina kelti ir algas, ir kainas tuo pačiu.
Be to, nereikėtų pamiršti ir valdžios tikslų didinti nepamokestinamąjį pajamų dydį. Jį susiejus su MMA, o vėliau pakėlus MMA automatiškai dar labiau padidės NPD.
„Tai būtų didelis impulsas mažesnes pajamas gaunantiems ir, aišku, tai dar labiau didintų vartojimą ir neišvengiamai infliaciją. Augant pajamoms augtų ir infliacija“, – nurodo R. Grajauskas.
Visgi jo nuomone, pagrindinis variklis, stumiantis atlyginimų augimą į priekį – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
„Aišku, įsivaizduokime įmonę, kur mokamas ir minimalus atlyginimas, ir didesnis. Kylant MMA mažėja atlyginimų skirtumas tarp kvalifikuoto darbuotojo ir ne, o kompetencijos vis dar išlieka skirtingos. Susikuria spaudimas visose grandyse kelti atlygį. Dėl to galima nerimauti įmonės.
Bet vis tiek pasakyčiau, kad galima įžvelgti ir teigiamą poveikį. Augantis atlyginimams yra toks degtukas, kuris kaitina padus įmonėms, nes tada jos turi kažką daryti, investuoti į našumo didinimą. Jeigu tik auga sąnaudos, o našumas ne, tada akivaizdu, kad tos įmonės ilgai veikti negalės. Pagal našumą mes atsiliekame ir tų investicijų mažokai, tai čia toks reikiamas spaudimas. Net vertinant pagal kuriamą pridėtinę vertę ir tai, kokia dalis nueina į darbuotojų kišenę, matome, kad neprarandant konkurencingumo algos galėtų dar didėti apie 10–20 proc.“, – svarsto jis.
Nesugebant mokėti minimalios algos – šešėlis ar bankrotas?
Daug diskutuojama apie tai, kad pakėlus MMA, regionuose veikiančios smulkiosios įmonės užsidarytų, nes neišgalėtų išlaikyti savo verslo. Kai kurie kelia atsakomąjį klausimą – jei neišgali mokėti 20 Eur daugiau, tai gal tegul ir užsidaro?
Analitikė smerkia tokį pasakymą. Pasak jos, Lietuvoje kiekviena privati iniciatyva ir noras būti savarankišku o ne gyventi iš pašalpų turėtų būti sveikintinas. O MMA pakėlimas kai kurioms įmonėms tikrai gali būti paskutinė vinis į karstą.
„Jei darbuotojai dirba toje įmonėlėje tai jiems yra gerai, kitaip išeitų. Leiskim jiems dirbti ir nebūti pašalpų prašytojais. Labiausiai nukentėtų mažų periferijų, kaimo, rajonų verslininkai, kurie ir taip sunkiai verčiasi. Jiems sukurti darbo vietą ir šiaip ne taip verstis periferijoje, kur perkamoji galia nedidelė, žmonių nedaug, emigracija didelė – jiems sunku. Ir kiekvienas MMA pakėlimas gali reikšti bankrotą. Tai reikia įvertinti minimalios algos kėlimo būtinumą ir regionų situaciją. Nes kiekvienam verslui užsidarius darbuotojams lieka dvi galimybės: arba emigruoti, arba keltis į didesnį miestą“, – sako I. Genytė – Pikčienė.
Ekonomistas R. Grajauskas svarsto, kad iš esmės žmonės uždirbdami daugiau, daugiau ir išleis, tad ilguoju laikotarpiu ir tos pačios įmonės turėtų daugiau uždirbti. Tačiau trumpuoju laikotarpiu, išaugus sąnaudoms, kai kurioms įmonėms tikrai gali grėsti bankrotas.
Vis dėlto, pasak jo, MMA kėlimas sukeltų spaudimą ir galėtų padėti ir regione esančioms įmonėlėms, kurios būtų priverstos didinti savo našumą, kad išgyventų ir mokėtų didesnius atlyginimus. Tiesa, galiams ir kitas efektas – šešėlis.
„Tai žiauri logika, kad tik patys stipriausi gali išlikti. Tačiau reikia spaudimo didinti kuriamą pridėtinę vertę, didinti našumą ir pan. Tai yra viena iš tokių spaudimo priemonių. Aišku, kažkiek to spaudimo gali būti, tačiau būtų logiška diferencijuoti ir skirtingiems regionams galėtų būti skirtingas MMA, nes kaštų lygis kitas ir perkamoji galia kita. Būtų logiška, nes jei labai pakelsime MMA, tai gal iš rinkos išstumsim tuos verslus, kurie potencialiai galėtų veikti, tik jiems reikia pereinamojo laikotarpio.
O jei įmonės gali veikti tik mokėdamos MMA ir nenori nieko dėl to daryti, investuoti, tai gal ir galima tada pasakyti, kad ar mums reikia tokių verslų? Bet aišku, labiausiai norėtųsi kad tie verslai neužsidarytų, o kažką galvotų ir didintų savo našumą.
Realybėje, aišku, atsitinka dar taip, kad verslas pereina į šešėlį ir taip paprastai išsprendžia šią problemą. Arba mažesniu etatu įdarbina darbuotojus, jei algų negali mokėti. Tai yra trūkumų šioje priemonėje“, – komentuoja R. Grajauskas.
Jis palaiko idėją, kad MMA būtų nustatomas pagal regionus, nes vidurkius iškreipia didmiesčiai, kuriuose visai kita situacija nei regionuose.
Tuo tarpu I. Genytė – Pikčienė ragintų depolitizuoti MMA ir jį susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Taip, anot jos, būtų galima išvengti politikų populizmo.
MMA didinimo klausimas svarstomas šiandien Trišalės tarybos posėdyje. Profsąjungos ir darbdaviai kol kas nesutaria dėl MMA didinimo.
Kiek anksčiau rašyta, kad Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė BNS teigė, kad 400 eurų yra per mažai, be to, profsąjungos taip pat nori matyti planą, kad MMA 2020 metais galėtų pasiekti 500 eurų.
