Kai kurios partijos į rinkimus ėjo su šūkiu „pakelsime minimalią algą iki tūkstančio litų, o paskui dar daugiau“. Būtent šis šūkis joms padėjo laimėti rinkimus, nes Lietuvoje yra apie 300 tūkstančių minimalią algą gaunančių žmonių.
Samdomų darbuotojų nuomonės apie minimalų atlyginimą klausti nereikia. Kuo minimali alga didesnė, tuo ją gaunančiam geriau. Minimalaus atlyginimo kėlimas kai kurių verslininkų tikriausiai nenudžiugins.
IĮ „Bremena“ naujovės nebijo
– IĮ „Bremena“ šiuo metu dirba 38 žmonės. Minimalų atlyginimą gauna tik trys mūsų įmonės darbuotojai – kūrikas, valytoja ir praktikantas. Mūsų įmonei minimalaus atlyginimo kėlimas turės labai nedidelės įtakos, nes dauguma įmonės darbuotojų gauna gerokai didesnius atlyginimus. Tiesioginių problemų nekils, bet gali kilti netiesioginių, nes padidės sąnaudos daliai mūsų partnerių, jie privalės kelti darbuotojų atlyginimus ir jiems gali nebelikti pinigų, pavyzdžiui, šildymo sistemos modernizacijai, ir mes negausime užsakymų. Jei valdžia kelia minimalų atlyginimą, ir verslas turės papildomų išlaidų, tad verslui reikėtų kompensuoti gerinant verslo sąlygas. Padidinus minimalų atlyginimą dalis verslo gali nueiti į šešėlį, Lietuva gali tapti mažiau patraukli užsienio investuotojams, – samprotavo IĮ „Bremena“ savininkas Sigitas Mičiulis.
Tikisi rinkos pagyvėjimo
UAB „Gralis“ direktorius Gediminas Maškauskas minimalaus atlyginimo kėlimui pritaria.
– 850 litų minimalus atlyginimas – labai mažas. Mažai ir tūkstantis litų, bet tai vis vien geriau nei 850. Mano įmonėje dirba 50 žmonių, keletas jų – valytoja ir kiti techniniai darbuotojai – gauna minimalų atlyginimą. Nieko baisaus mūsų įmonei nenutiks, jei nuo sausio 1-osios minimalus atlyginimas pakils iki 1000 litų. Reikėtų suprasti, kad darbuotojui išmokėtas papildomas 150 litų niekur nepradings, žmogus eis į parduotuvę, kirpyklą, atvyks į automobilių remonto dirbtuves, ir tie pinigai sugrįš atgal. Minimalaus atlyginimo pakėlimas pagyvins rinką, šiek tiek pagerės mažiausiai uždirbančių žmonių gyvenimas, – kalbėjo G.Maškauskas.
Kas gerai dirba, užsidirba daugiau nei minimumas
– UAB „Tauragės agrotechnika“ dirba 50 žmonių, minimalią alga gauna 10. Jei nuo sausio 1-osios minimalų atlyginimą padidins iki 1000 litų, mūsų bendrovės išlaidos per mėnesį išaugs maždaug dviem tūkstančiais litų. Gali tekti atleisti keletą darbuotojų. Turime darbuotojų, kurie neverti nė 850 litų, todėl 1000 litų jiems nemokėsime, geriau juos atleisime. Aš esu prieš minimalaus atlyginimo kėlimą, – tvirtino bendrovės direktorius Edmundas Abromas.
Siūlo 800 litų neapmokestinamąjį minimumą
Prieš krizę UAB „Lignesa“ dirbo 330 žmonių. Ši įmonė buvo didžiausia Tauragės rajone ir antra pagal dydį Tauragės apskrityje.
Šiuo metu UAB „Lignesa“ tebėra didžiausia Tauragės rajone, tačiau darbuotojų joje mažėja. Per keletą metų darbuotojų bendrovėje sumažėjo iki 230.
– Minimalų atlyginimą mūsų bendrovėje gauna apie 20 proc. darbuotojų. Jį padidinus iki 1000 litų gerokai išaugtų mūsų įmonės sąnaudos, tačiau aš nesu prieš tai, kad jis didėtų. Bet jei valdžia ruošiasi kelti minimalų atlyginimą, reikia bent iki kokių 800 litų kelti neapmokestinamąjį minimumą, kad gyventojai gautų daugiau pajamų ir galėtų daugiau pinigų išleisti maisto produktams. Jei valdžia kels minimalų atlyginimą, bet nekels neapmokestinamojo gyventojų pajamų minimumo, nieko gero nebus – padidės verslo išlaidos, o gyventojų pajamos išaugs nežymiai. Nemažai mūsų šalies žuvies perdirbimo bendrovių išgyvena ne pačius geriausius laikus ir, jei valdžia darys neapgalvotus žingsnius, Lietuvoje gali likti tik du stambūs žuvies perdirbimo fabrikai, – perspėjo UAB „Lignesa“ direktorius Jonas Dungveckis.
„Kaip pasakys, taip ir darysime“
UAB „Stragutės mėsa“ krizė paveikė nedaug: ir 2008, ir 2012 metais bendrovėje dirba apie šimtas žmonių. Šis skaičius svyruoja, nes vieni įsidarbina, kiti išeina ieškoti kito darbo.
– Darbuotojų mūsų bendrovėje nei mažėja, nei daugėja, apyvarta krizės metu netgi didėjo, bet pelnas stovi vietoje. Situacija nėra labai gera, kai didėjant apyvartai pelnas nekyla. Maždaug pusė mūsų įmonės darbuotojų gauna minimalų atlyginimą. Naujokams, mokiniams mokame mažesnį atlyginimą nei seniems patyrusiems darbuotojams. Naujokai dažniausiai gauna tik minimalų atlyginimą, nes reikia kelių mėnesių, kad jie išmoktų dirbti. Negali būti taip, kad naujas, patirties neturintis darbuotojas uždirbtų tiek pat, kiek senbuvis. Darysime viską, ką valdžia lieps: kelsime minimalų atlyginimą, daugiau mokėsime už dyzelinį kurą, elektrą, bet valdžia vis vien kiekviename mūsų žingsnyje įžvelgs nusikaltimą. Bet vartotojams teks susitaikyti su tuo, kad dėl valdžios sprendimų brangstant elektrai, dyzeliniam kurui, didėjant minimaliam atlyginimui, augs mėsos gaminių kaina. Lietuvos mėsos perdirbimo įmonėms bus dar sunkiau konkuruoti su Lenkijos ir kitų šalių kolegomis, – kalbėjo UAB „Stragutės mėsa“ direktorius Arvydas Armonas.
Smulkiesiems gali blogai baigtis
Tauragės apskrities verslininkų asociacijos tarybos pirmininkas Darius Stankus perspėja, kad minimalaus atlyginimo pakėlimas iki 1000 litų gali sužlugdyti nemažai smulkiojo verslo įmonių.
– Tauragės apskrityje nemažai bendrovių, kurios moka gerokai didesnius nei minimalūs atlyginimai, joms jo kėlimas iki 1000 litų neturės jokios reikšmės. Bet turime daug smulkiųjų, minimalius atlyginimus mokančių įmonių, joms kils sunkumų. Šiuo metu minimalus atlyginimas – 850 litų, darbuotojas į rankas gauna apie 715 litų. Jei minimalų atlyginimą pakels iki 1000 litų, darbuotojas į rankas gaus apie 820 litų. Reali suma, kurią gaus darbuotojas padidėjus minimaliam atlyginimui, nebus tokia jau didelė, todėl būtina kelti ir neapmokestinamąjį minimumą, – kalbėjo D.Stankus.
