LB Ekonomikos departamento vadovė Kotryna Tamoševičienė sako, kad toks MMA dydis apskaičiuotas pagal Finansų ministerijos darbo užmokesčio prognozes bei atsižvelgiant į Trišalės tarybos sutartą formulę.
„2022 metams imame penkių aukščiausių šalių trejų metų vidurkį ir dabar taikome į 48,1 proc. (šalies vidutinio darbo užmokesčio – BNS). (...) Kaip ir kasmet, skaičiuojame darbo užmokestį be priedų ir premijų, nes tokie yra ir kitų šalių duomenys“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė K. Tamoševičienė.
Jos teigimu, pandemija pernai iš esmės nesulėtino atlyginimų augimo, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo verslą, o darbuotojų skaičius keitėsi nesmarkiai.
„Darbo užmokestis augo beveik visose veiklose. Vienintelis sektorius, kur vidutinis augimas per metus buvo neigiamas – apgyvendinimas ir maitinimas“, – sakė LB atstovė.
„Šių metų pradžioje gerokai atsistatęs dirbančiųjų skaičius artėja beveik į priešpandeminį lygį. Žinoma, ryškūs skirtumai lieka tarp ekonominių veiklų – tarp labiausiai kritusių veiklų vėlgi tik apgyvendinimo ir maitinimo pasižymėjo didesniais nuostoliais dirbančiųjų“, – pridūrė ji.
Siūlo keisti formulę
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius teigė, kad MMA nustatymo formulė turėtų būti peržiūrima.
„Mes siūlome peržiūrėti MMA nustatymo formulę perkeliant Europos Sąjungos institucijose šiuo metu svarstomus (...) kriterijus, pagal kuriuos MMA turėtų būt nustatoma pagal minimalios algos perkamąją galią atsižvelgiant į gyvenimo kaštus, bendrą algų lygį ir jo pasiskirstymą, algų augimo tempą ir darbo našumą“, – posėdyje sakė R. Sartatavičius.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas siūlė apskritai nediskutuoti apie MMA ir leisti darbo rinkai diktuoti sąlygas, tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ragino vadovautis sutarta formule.
Tuo metu finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas siūlė vadovautis LB pateikta formule ir naudotis jo skaičiavimais kaip atspirties tašku tolesnėms diskusijoms.
„Apie formulės korekcijas diskutuoti visada galime, bet turėtume suprasti ir tai, kad tai greičiausiai lemtų ištęstą procesą“, – posėdyje sakė viceministras.
Jeigu mokesčiai nepasikeistų, tai nustačius 703 eurų MMA, už ją darbuotojas gautų kiek daugiau nei 500 eurų į rankas.
Kam galima mokėti MMA
Pagal Darbo kodeksą MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Kita vertus, su MMA yra susietas ir komandiruojamiems darbuotojams mokami dienpinigiai. Jeigu, pavyzdžiui, vairuotojams mokama daugiau nei 1,65 dydžio MMA darbo užmokestis, ši suma neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Su minimumu taip pat susieti kai kurie mokesčiai, pavyzdžiui, fiksuotos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Galutinį sprendimą dėl kitų metų MMA priims Vyriausybė. Paprastai jį atsižvelgia į Trišalės tarybos, kuri vienija darbuotojų, darbdavių ir valdžios institucijų atstovus.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį viešai pareiškė, kad pasisakytų už tai, kad kitąmet MMA būtų didinama, tačiau konkretaus dydžio nenurodė.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu MMA (642 eurus) uždirba beveik 146 tūkst. šalies darbuotojų.
Primename, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 1524,2 euro neatskaičius mokesčių.