Vienos valdžios sumanyti šimtamilijoniniai projektai žlunga vos atėjus kitai valdžiai. Ši vėl kuria naujus planus, kaip įsisavinti valstybės pinigus. Užburto rato rezultatas vienas - kaltųjų nėra, o šimtai milijonų litų išgaruoja lyg nebuvę.
Stadioną griaus
Vyriausybė nusprendė naikinti specialiai įsteigtą komisiją, prižiūrinčią nacionalinio stadiono statybas. Motyvas - prižiūrėti nebėra ko. Vilniuje, Ozo gatvėje, stovintys nacionalinio stadiono griaučiai tik primena neseno klestėjimo laikus. Amžiaus statybos, pradėtos dar 1987 m., o atgaivintos 2007-aisiais, turėjo būti baigtos 2009-ųjų birželį. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad su statybininkais ankstesnės sostinės valdžios pasirašyta sutartis - niekinė.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas patvirtino, kad statybos nebebus tęsiamos. Nieko tokio net tai, kad stadionui išmesta suma - 100 mln. litų.
“Teismo sprendimas baigiamas vykdyti, tad kol kas statybos stovi. Daroma galimybių studija, tariamės su Vyriausybe, kad stadionas būtų pastatytas už privačių investuotojų lėšas, nes valstybė pinigų neturi. Tikimės, kad pavyks", - optimizmu tryško jis. Paklaustas, kas atsakys už tokios daugybės pinigų paleidimą vėjais, jis gynėsi, kad surasti kaltuosius - teisėsaugos institucijų darbas.
“Bet viskas buvo padaryta iki mūsų", - teisinosi V.Milėnas.
Vilniaus merą laikinai vaduojantis vicemeras Gintautas Babravičius žengė dar toliau - pasak jo, šimtą milijonų kainavę griaučiai veikiausiai bus sulyginti su žeme.
“Jei klaustumėte žmonių, kurie domisi stadionų statybomis, jie pasakytų, kad neapsimoka statyti toliau", - apie stadiono perspektyvas kalbėjo G.Babravičius.
Milijonai plaunami toliau
Tiesa, kita idėja, kurią stumia jau dabartinė sostinės valdžia - Gugenheimo muziejaus projektas - neliko užmaršty. Net prokurorams pagaliau susidomėjus, kur dingo mažiausiai 800 000 litų, skirtų muziejaus galimybių studijai, sostinės valdininkai teigia tikrai nenumarinę sumanymo.
“Idėja nesustabdyta. Nes idėjų stabdymas - labai netinkamas darbas. Yra atliktas didžiulis kiekis darbų - skelbti tarptautiniai konkursai, varžėsi pasaulinio garso architektai, išleista gyvas velnias pinigų visokiems parengiamiesiems darbams", - kodėl Gugenheimas turi stovėti, aiškino G.Babravičius.
Pasak jo, jau atsiranda privačių rėmėjų, kurie sutiktų prisidėti prie muziejaus “ženklia suma". Aišku, valstybei vis tiek tektų sumokėti nemažą dalį sumos. Paklaustas, ar nebijo, jog teisėsauga dar net nepradėjus realių muziejaus statybų ėmėsi tyrimo dėl galimo lėšų iššvaistymo, G.Babravičius tikino naktimis miegantis ramiai. Nes pats niekur nepasirašė.
“Kaip galimybių studijos daromos kažkokiu tikslu, taip ir ikiteisminiai tyrimai - kažkokiu tikslu. O manęs dar niekas niekuo nekaltina. Pinigai niekur neprapuolė ir nėra įrodymo, kad taip yra", - sakė G.Babravičius. Buvęs sostinės vadovas europarlamentaras Juozas Imbrasas teigia, kad ne jų, o būtent dabartinės valdžios projektai turėtų žlugti.
“Tegu paaiškina detaliai, o ne keliais žodžiais - griausim, ir viskas. Nebūtų tragedija, jei dar per metus tęstų darbus, bet jei dar pastovės metus - bus blogai. O jie daug visokių niekų gali pripasakoti, ir apie skolas, - patys per metus padidino skolą iki 65 procentų", - piktinosi buvęs meras.
Pasak jo, stadionas buvo statomas visuomenei. O štai Gugenheimo projektas - dabartinės valdžios noras patenkinti savo interesus.
“Didžiulė našta yra muziejaus išlaikymas, ekspozicijų pirkimas. Kas to imsis? Matydamas jų veiksmus neatmesčiau tokio varianto, kad nueinantys vyrai nori pasinaudoti proga kokį nors savo projektą prastumti. Man tai kelia įtarimų", - tvirtino J.Imbrasas.
Sotūs tik valdžioje
Antanas BOSAS - buvęs Seimo narys:
Esu iš tų, kurie turi matyti savo darbų rezultatą. Kokį rezultatą mačiau pabuvęs Seime vieną kadenciją? Tai ką, eiti antrą ir vėl nematyti rezultato? Pragmatiškai dirbantiems arba tiems, kurie žino, ką daryti, ten niekas neleidžia veikti, sprendimai blokuojami. Bet tokie viešieji pirkimai, kai visi laimėtojai žinomi, sudėlioti iš anksto, negali daugiau vykti.
Dėl stadiono - reikėtų pirmiausia padaryti auditą ir pažiūrėti, kiek atlikta statybos darbų. Kažkodėl niekas to nedaro. Toks pinigų švaistymas juk gula ant mokesčių mokėtojų. Žiūrėkime, kas vadovauja. Yra geras posakis: kai kiekvienas “suslikas" nori būti agronomu, išeina žinome kas. Bet betonas per tiek laiko nesupūva. Aišku, nebent turi kitų planų. Gerai, kad Gugenheimui išleista tik tiek. Nes jei statybos prasidėtų, kiek valdžia keistųsi, tiek būtų ir naujų projektų. Jau turime pavyzdžių iš projekto “Vilnius - Europos kultūros sostinė". Kažkodėl prieš tai užsimerkiama.
Bėda ta, kad kiekvienas nori atsirėžti savo nuo brangaus projekto. Vieni pasiėmė, kiti pradeda, vėl nori pasiimti. Tada matome, kad valstybė tuščiai išleido pinigus. Pripažįstama - klaidos padarytos. Bet sprendimas - kolegialus, todėl kaltųjų nėra. Didžiausia bausmė - neišrinks kitą kadenciją. Bet trupinių patrupins ir vėl bus valdžioje.
100 - tiek milijonų litų išmesta nacionalinio stadiono statyboms
5 - tiek milijonų litų kainavo Gugenheimo muziejaus galimybių studija
Ignas Jačauskas
