Dar iki šių metų pabaigos Kaunas turės savo miesto prekės ženklą ir šūkį. Klaipėda – vienas pirmųjų šalies miestų, sukūrusių savąjį prekės ženklą. Anot šio miesto savivaldybės darbuotojų, skaičiavimai, kiek tai miestui atnešė naudos, atlikti nebuvo, tačiau neabejojama, kad turėti miesto prekės ženklą – naudinga.
Herbai neatspindi miesto tapatumo
„Galima matyti, kad miestai save pristato per herbus, tačiau herbai toli gražu neatspindi tikrosios situacijos arba miesto tapatumo. Padarę apklausas tą nesunkiai atpažinome – miesto esamas istorinis simbolis ne visai atspindi miesto stipriąsias savybes“, – interneto portalui lrt.lt teigė Kauno miesto savivaldybės Miesto įvaizdžio ir turizmo skyriaus vedėjas Saulius Kromalcas.
Pasak pašnekovo, didžioji dalis Lietuvos miestų kol kas neturi savo prekės ženklo, o herbo taip pat pernelyg nepristatinėja. Taip esą tiek vietos gyventojams, tiek užsieniečiams sunku suprasti, koks tai miestas, ką jame galima rasti, pamatyti ir ko galima iš jo tikėtis.
S. Kromalco įsitikinimu, Lietuvoje miestų ženklų kūrimo procesas vyksta, bet dar nėra nusistovėjęs. Iš didesnių miestų prekės ženklą turi Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir kiti miestai. Vilnius, pasak pašnekovo, turi Europos kultūros sostinės ženklą, kuris buvo reklamuojamas du metus iki renginio ir metus po jo.
„Prekės ženklo Vilnius nekuria ir Kultūros sostinės ženklas jau nebėra naudojamas. Artimiausiu metu planuojama parengti 2012–2020 metų Vilniaus miesto įvaizdžio strategiją, tačiau kol kas svarstoma, ar reikalingas atskiras prekės ženklas Vilniui“, – lrt.lt informavo Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Irma Juškėnaitė.
Ženklo sukūrimas vienija
Kaip teigė S. Kromalcas, Lietuvoje yra prigiję kurortinių miestų, tiesiogiai užsiimančių turizmu, ženklai. Druskininkai savo miesto prekės ženklą sukūrė 2007-aisiais ir, pasak Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro vyr. vadybininkės Annos Kaciun, ženklas tuomet atsiėjo 5000 Lt. Kiek prekės ženklas kainuos laikinajai sostinei, S. Kromalcas kol kas neatskleidė.
Kauno miesto prekės ženklas esą būtų orientuotas į turizmą ir verslą. Jis atsispindėtų leidyboje, turizmo parodose, leidiniuose apie miestą, reklamoje.
„[Miesto prekės ženklo] tikslas – apjungti visą miestą vienu prekės ženklu. Miestui reikia prisistatyti vienu stiliumi – tai duoda geresnius rezultatus“, – lrt.lt kalbėjo A. Kaciun. Pasak jos, prekės ženklo nauda nėra apčiuopiama, tačiau nesigailima ir neabejojama, kad vertėjo šį ženklą sukurti.
Tokio ženklo nauda neabejoja ir Klaipėdos miesto savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Dalia Pleskovienė. Pasak jos, ženklas naudojamas įvairiuose reklaminiuose stenduose, atributikai renginių metu, kultūriniuose renginiuose, parodose ir pan.
„Manau, miestui tai naudinga. Jeigu kalbėsime apie oficialius herbiukus – jie yra daugiau biurokratiški, šalti, o ženklo sukūrimas daugiau priartina tą vietinį žmogų, jeigu jis [prekės ženklas] atitinka jų pasaulėžiūrą ir tai, kaip jie įsivaizduoja tą miestą.
Jeigu pavyktų sukurti tokį, kuris vienytų miestiečius ir įsirėžtų atvykstantiems į galvą, tai manau tikrai gana naudingas dalykas būtų“, – kalbėjo D. Pleskovienė. Į uostamiestį atvykę turistai esą taip pat gana palankiai žiūri į prekės ženklą.
Ženklus norėtų patobulinti
Kaip pasakojo A. Kaciun, kuriant prekės ženklą Druskininkams, buvo žiūrima, ką šis miestas naudojo istorijoje ir dažniausiai esą kartojosi trys dalykai: vanduo, pušys ir vietos, kur galima atsigerti mineralinio vandens.
„Negali rodyti tik gamtos – tai nėra laukinė vietovė, žmonės čia prisidėjo, sukūrė turistinę infrastruktūrą. Tie trys elementai, manau, Druskininkus labai gerai atitinka, o grafinis išdėstymas yra kiekvieno skonio reikalas“, – sakė A. Kaciun.
Tuo metu Klaipėdą reprezentuoja laivas – šypsenėlė ir lydintis šūkis „Laisvu stiliumi“, sukurtas dar 2005-aisiais. Buvo teigiama, kad uostamiesčiui prekės ženklas tarnaus apie 5 metus, tačiau, kaip teigė D. Pleskovienė, šis ženklas išlikęs iki šiandien.
„Pažiūrėjus į šypsenėlę nelabai atspėja, kad ten kažkoks burlaivis, kokia ir buvo mintis. Spalvos – mėlyna, tamsiai raudona ir geltona – Klaipėdos asociacija. Mano nuomone, ženklas gana mielas ir gražus. Tik, aišku, galėtų būti informatyvesnis“, – pripažino D. Pleskovienė.
A. Kaciun pripažįsta, kad reikia dar stipriau „išdirbti“ Druskininkų prekės ženklą ir juo apjungti visą miestą.
Vytenis Radžiūnas
