„Kai Billas Gatesas kūrė kompaniją, jo vizija buvo padėti ant kiekvieno stalo po stalinį kompiuterį. Manau, šią idėją gerokai išaugome“, – sakė „Microsoft“ generalinis direktorius Centrinės ir Rytų Europos šalims Takuya Hirano. Su juo „Ekonomika.lt“ kalbėjosi apie pokyčius pasaulyje, lėmusius ne tik vartotojų įpročių, bet ir didžiulės korporacijos kaitą.
Kas nutiko, kad „Microsoft“ nusprendė keistis?
Anksčiau tarp žmonių gyvenimo būdo ir darbo būdo buvo didžiulė siena, o šiandien žvelgdamas į tai, kaip žmonės lanksčiai gyvena ir lanksčiai dirba, matau, kad ta siena griūva. Šiandien tokie laikai: darbuotojai darbe naudoja ir iš namų atsineštus prietaisus, darbui naudojami vidutiniškai keturi skirtingi prietaisai – kai kurios kompanijos perka stalo kompiuterius, nešiojamuosius, mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius savo darbuotojams. Tai keičia pasaulį. Žmonės gali daryti daug daugiau, tačiau kartu yra daug duomenų, kuriems reikia daugiau vietos nei anksčiau, tad pradėta naudoti debesų kompiuterija. Reikėtų nepamiršti ir mobilumo: šiandien net automobilis daugiau nebėra automobilis – tai prietaisas.
Dar viena pokyčių priežastis – greitai besiplečiančios komunikacijos, technologijų infrastruktūros. Lietuva, pavyzdžiui, yra itin pažengusi šioje srityje. Mano nuomone, plėtodama technologinius tinklus jūsų šalis pasaulyje atrodo tiesiog fantastiškai, sakyčiau, ji priklauso privilegijuotų šalių grupei.
Taigi žmonės nori kurti, naudoti informaciją, ja dalytis – kai sudedi visus šiuos dalykus, tampa akivaizdu, kad yra didžiulis atotrūkis nuo pradinės „Microsoft“ vizijos. Vis dėlto manau, kad „Microsoft“ tebėra lyderė ir mūsų „Windows 8“ yra geriausias simbolis to, ką stengiamės padaryti, – susieti skaitmeninį gyvenimo stilių su skaitmeniniu darbo stiliumi.
„Paslaugų ir prietaisų“ kompanija – ar tai reiškia, kad „Microsoft“ neapsiribos planšetiniu kompiuteriu „Surface“?
Šiandien nauji mūsų produktai suteikia skirtingų mobilumo galimybių. To reikia, nes žmonės nuolat turi rinktis tarp daugybės prietaisų. Jei neklystu, dar visai neseniai skelbėme, kad sertifikavome pusantro tūkstančio kompiuterių, tinkamų „Windows 8“. Tai – labai daug, todėl nieko keisto, kad keičiame veiklos strategiją ir tampame paslaugų bei prietaisų bendrove.
Tačiau kai kalbame apie prietaisus, tai nebūtinai turi reikšti, kad „Microsoft“ imsis jų gamybos. Taip, mes išleidome „Surface“, tačiau jeigu manęs paklaustumėte, ar išleisime ką nors daugiau, negalėčiau pasakyti – aš to paprasčiausiai nežinau. Vis dėlto nauja strategija reiškia, kad glaudžiau bendradarbiausime su partneriais, jog jie galėtų savo klientams pasiūlyti daugiau priedų, pasirinkimų, paslaugų. Prieš išleisdami „Windows 8“ taip pat daug glaudžiau dirbome su prietaisų gamintojais, nes, patys pastebite, šiandien daugelis prietaisų valdomi intuityviai – taip, kaip nori žmogus. Žinoma, „Microsoft“ nenori, kad visų gamintojų prietaisai būtų vienodi.
Iš „Microsoft“ požiūrio taško toks pokytis – nauja era, tik ji neatėjo per vieną naktį, šie pokyčiai vyko per daugelį praėjusių metų, tiesiog dabar mes išleidome produktą, atspindintį juos.
Teko girdėti, kad naujosios operacinės sistemos pasirodymas gali reikšti įprastų stalo kompiuterių mirtį.
Ne, taip tikrai nebus. Apskritai jeigu pasižiūrėtumėte, kaip žmonės naudoja „Microsoft“ produktus, greičiausiai pamatytumėte, kad vieną programinę įrangą keičia kita, pirkdami galingesnį prietaisą jie atnaujina ir programinę įrangą. Ir „Windows 8“, manau, taps planuotu atnaujinimu. Be to, žinant, kad turime daugybę skirtingų prietaisų, viena operacinė sistema juose gerokai supaprastins technologijų vartojimą.
Ar iš tiesų sėkmingai veiklai taip reikia tos bendros operacinės sistemos – juk iki šiol gerai gyvenome ir be to?
Tai galbūt labiau techninis klausimas – viena operacinė sistema reiškia įvairių aplikacijų suderinamumą. Galų gale tai, kad turime daugybę skirtingų prietaisų, veikiančių su skirtingomis operacinėmis sistemomis, kelia stresą ne tik vartotojams, bet ir aplikacijų kūrėjams.
Žmonės nebenori rankiniu būdu dėti duomenų iš vieno prietaiso į kitą, manau, tai būtų košmaras. Arba kam gi patogu atlikti šešis ar septynis veiksmus norint sinchronizuoti kelias elektronines adresų knygas? Niekas to nebenori daryti. Kita vertus, manau, vartotojai nori prietaiso, kuris būtų asmeniškesnis, nori operacinės sistemos, į kurią žvelgdami jie jaustų, kad tai jų operacinė sistema.
Būtent šį jausmą sukelia bendra operacinė sistema įvairiuose prietaisuose – vartotojui daug lengviau, kai jis žino, kokią operacinę sistemą ras pasirinktame prietaise.
CV: Takuya Hirano
1992–1995 m. studijavo Brighamo Youngo universitete
Iki 1998 m. dirbo kompanijos „Kanematsu“ verslo plėtros skyriuje
1998–2005 m. vadovavo kompanijai „Hyperion Solutions“
Nuo 2005 m. dirba „Microsoft“, iš pradžių buvo Japonijos regiono generalinis vadovas, vėliau – vadovas Centrinės ir Rytų Europos šalims
Interviu publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (46(108), gruodžio 10 – gruodžio 16 d.), rubrikoje „Išskirtinis interviu“.
