„Lidl“ atstovė spaudai Agnė Gaižauskienė pasakoja, kad 5,8 tūkst. kv. m. pastatas su jam priskirtu 2,2 ha sklypu buvo įsigytas dar pernai rudenį per VĮ Turto banko surengtą valstybės nekilnojamojo turto aukcioną. Sklype buvo numatyta statyti biurų pastatų kompleksą. To nedraudė ir sklypo paskirtis, tačiau jį įsigijus pradėjo kilti papildomi reikalavimai, kurie užkirto bet kokį kelią tvarkyti šią teritoriją.
tv3.lt portalui A. Gaižauskienė atskleidžia, kad buvo mąstoma siūlyti dalį centrinės būstinės paslaugų veikiančių Vokietijoje perkelti čia.
„Juk tai būtų ne vien piniginės investicijos – virš 40 mln. eurų, bet ir naujos darbo vietos Lietuvoje. Tuo pačiu norime sutvarkyti aplinką, pakrantę, nes tikrai ta vieta nereprezentuoja Vilniaus, vykstant į oro uostą ir iš jo. Tačiau mus nustebino dvigubi standartai“, – pasakoja „Lidl“ atstovė.
Kaip rašoma jų kreipimesi į valdžią, parengę galimybių studiją jie nutarė griauti senąjį pastatą, tačiau Lietuvos architektų sąjunga adresavo pretenziją, kurioje rekomendavo pritaikyti senąjį pastatą naujai funkcijai, integruojant jį į būsimą kompleksą, Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos priėmė sprendimą dėl pastato apsaugos procedūrų inicijavimo, o netrukus po to Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti bendrovei „Lidl“ leidimą griauti statinį.
Gavus tokią informaciją „Lidl“ vadovybė pasirašė trišalį ketinimų protokolą su Vilniaus miesto savivaldybe, Lietuvos architektų sąjunga bei Kultūros paveldo departamentu, kuriame numatė kartu organizuoti architektūrinį konkursą, jog būtų išsaugoti pastato elementai. Tačiau nepaisant to, pastatą norimą įtrauktų į saugomų objektų sąrašą.
„Įsigyjant pastatą buvo neįmanoma prognozuoti, kad jį bus bandoma pripažinti nekilnojamąja kultūros vertybe. Jis nėra urbanistiškai jautrioje teritorijoje, neatitinka ir įstatymų nustatytų kriterijų, taikomų vertybėms: amžiaus cenzo, reikalavimo, kad autorius būtų miręs, o pastatas – apdovanotas tarptautinėmis ar valstybinėmis premijomis. Buvęs Kelių policijos pastatas pastatytas prieš mažiau nei 50 metų, vienas iš jo autorių yra ir dabar kuriantis architektas Kęstutis Pempė, pats pastatas – apdovanotas viename TSRS architektų konkurse, tačiau jokių valstybinių ar tarptautinių premijų negavęs“, – rašoma paruoštame valdžiai laiške.
Jei pastatas taptų saugomu, jį būtų leidžiama tik remontuoti, išlaikant esamą jo išvaizdą. Be to, jis būtų saugomas kartu su jam priskirta teritorija, apie 2,2 ha žemės sklypu. Čia būtų draudžiama statyti bet ką, kas aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų pastatą ar trukdytų jį apžvelgti.
„Tai iš esmės keičia žemės sklypo panaudojimo galimybes, o drauge – radikaliai mažina jo vertę. Žemės įstatymas numato, kad nustačius naujas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, – o nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės statusas ir yra specialioji žemės naudojimo sąlyga, – valstybė turi visiškai atlyginti nuostolius turto savininkui. Šitaip susiklosčius aplinkybėms, to ir siektume“, – informuojama laiške apie galimų kompensacijų reikalavimą.
Maža to, teritorija yra įtraukta į apleistų teritorijų sąrašą, o už tokias reikia mokėti didesnė nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Tačiau pati Vilniaus miesto savivaldybė neleidžia teritorijos sutvarkyti.
„Susiklosčiusi situacija itin nemaloniai mus stebina. Dar kebliau paaiškinti jos aplinkybes bendrovės akcininkams Vokietijoje. Įsigijome šį jau kuris laikas nenaudotą objektą viešame aukcione, planuodami čia investuoti apie 45 mln. eurų ir ne tik pritaikyti teritoriją mūsų bendrovės reikmėms, bet ir paversti ją patraukliu sostinės urbanistiniu akcentu. Deja, pastebime dėsningumą, kurį įvardytume kaip dvigubų standartų taikymą.
Viešajam sektoriui suplanavus iš esmės rekonstruoti ar perstatyti sovietinės architektūros pastatą (pvz., Lazdynų baseiną), klausimas dėl jo neliečiamumo nėra keliamas. Tačiau, kai diskutuotino vertingumo objektas, kuriam netaikomi jokie formalūs apribojimai, teisėtu būdu tampa privačia nuosavybe, situacija tampa kitokia. Vis dėlto labai tikimės, kad šioje situacijoje nugalės nuoseklumas ir sveikas protas“, – rašoma „Lidl“ pranešime.
Dviguba problema: Lietuvoje nėra sistemos, bet trūko ir „Lidl“ iniciatyvos
Architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras komentuoja, kad situacija susidarė dėl dviejų pusių kaltės. Pirmiausia „Lidl“ atstovai buvo užsiėmę savo parduotuvių atidarymu, o šis klausimas liko antraeiliu. Dėl to ir konkursas, ir sklypo tyrimai nebuvo suorganizuoti anksčiau.
Tačiau ne ką mažiau kalta ir pati valstybė, kuri neturi tinkamos sklypų pardavimo praktikos.
„Tie investitoriai, kurie perka savo lėšomis sklypus ir pastatus, privalo daryti tyrimus, kas nėra visiškai teisinga. Parduodant tokį sklypą, kad ir “Lidlui”, turėjo būti atlikti visi tyrimai, nustatytos aplinkybės. Aš pritariu jų pasipiktinimui ar kompensacijos reikalavimui, nes pirko su vienom sąlygom, o išaiškėjo kažkokios kitos. Tokia praktika, kad aplinkybės išaiškėja tik įgavus šeimininką“, – sako M. Šaliamoras.
Pasak pašnekovo, Architektų sąjunga siekia, kad pastatas būtų ištirtas ir tuomet nustatyta, kurios jo dalys vertingos, kurios ne ir, kaip būtų galima integruoti senąjį pastatą į naująjį biurų kompleksą.
„Pastatas yra unikalus, gavęs daug premijų ir prizų, publikuotas Sovietų sąjungos ir užsienio spaudoje. Tai nėra paprastas sandėlys. Jis buvo įdomus reiškinys savo laiku, todėl reikia nustatyti, kas jame vertingo, o kas ne. Buvo susitarimas, kad konkurso metu architektai pabandys šitą problemą išspręsti, kaip išsaugoti fragmentus arba visą pastatą“, – teigia M. Šaliamoras.
Šiuo metu jau derinamos pozicijos, baigiamos derinti konkurso sąlygos. Visgi pasak M. Šaliamoro, ateityje tokių nesusipratimų gali kilti dar daugiau, pavyzdžiui, su Santuokų rūmais ant Tauro kalno. Dėl to Lietuvai reikia naujos sistemos, kaip elgiamasi su tokio pobūdžio pastatais.
Savivaldybė ginasi: „Lidl“ investicijas sustabdėme ne mes
Pasirodžius žinioms apie buvusį Kelių policijos pastatą Giraitės g. 3, kurio vietoje UAB „Lidl Lietuva“ planuoja statyti biurų pastatą, savivaldybė pranešė, kad leidimo griauti pastatą išdavimą pristabdė ne savo iniciatyva.
Jų teigimu, balandžio mėnesį savivaldybė gavo Kultūros paveldo departamento prašymą neišduoti pastatui Giraitės g. 3 statybą leidžiančių dokumentų, kol departamentas apsispręs, ar pastatas Giraitės gatvėje yra kultūros vertybė. Taip pat buvo gautas ir Lietuvos architektų sąjungos kreipimasis dėl šio pastato išsaugojimo. Savivaldybės paveldo komisija apsvarstė Lietuvos architektų sąjungos vertingųjų pastato savybių nustatymo aktą ir pasiūlė galutinį sprendimą priimti Kultūros paveldo departamentui.
Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, visiškai nepateisinama situacija, kad kol pastatas buvo valstybės rankose, į jokius paveldo sąrašus jis nebuvo neįtrauktas, o kai tik buvo privatizuotas, iš karto atsirado interesas jį paversti kultūros vertybe.
„Tikiuosi, kad galiausiai Kultūros paveldo departamentas nuspręs teisingai – kad toks manipuliavimas yra negalimas, ir tai leis šią vietą paversti vilniečių naudojama miestui tinkančia erdve”, – sako Remigijus Šimašius.
Savivaldybės Administracijos pranešime rašoma, kad jie supranta investuotoją, kuris įsigijo iš valstybės sklypą su galimybe statyti jame pastatą, o vėliau sulaukė valstybės institucijų keliamų nekorektiškų reikalavimų, kurie yra smarkiai pavėluoti.
Pats Vilniaus meras socialiniame tinkle „Facebook“ pripažįsta, kad ten esantis pastatas yra baisus ir jis toks buvo nuo pat jo sukūrimo momento.
„Tai kad kažkokią ten jis lenininę premiją sovietmečiu gavo, nuo to jis nepasidaro geresnis. (Beje, kai prieš gerą pusmetį tai pasakiau, tai smarkiai gavau barti nuo dalies architektų. Bet tai man sukelia dar daugiau klausimų šioje istorijoje.) Bet, tarkime, aš neturiu skonio ir nieko nesuprantu apie architektūrą...
Antra, ir tai svarbiausia, – apgailėtina ir visiškai nepateisinama yra tokia situacija, kad kol pastatas yra valdiškose rankose, tai į jokius paveldo sąrašus jis neįtrauktas, o kai tik privatizuojamas, ir bandoma kažką daryti, tai iš karto atsiranda interesas jį paversti "kultūros vertybe". Būtent taip ir yra šiuo atveju.
Tikiuosi, kad galiausiai Kultūros paveldo departamentas nuspręs teisingai – kad toks manipuliavimas yra negalimas, ir tai leis šią vietą paversti vilniečių naudojama miestui tinkančia erdve“, – rašė Vilniaus miesto meras.
Savivaldybės žiniomis, sprendimą, ar buvęs Kelių policijos pastatas Giraitės gatvėje yra kultūros vertybė, Kultūros paveldo departamentas žada priimti kitą savaitę. Kai tik savivaldybė sulauks Kultūros paveldo pritarimo, iškart išduos leidimą griauti pastatą.
