Birštone stovinčio pastato renovacijai papildomų iššūkių tiek projekto rengėjams, tiek rangovui kėlė miestelio kurortinis statusas. Dėl šios priežasties atnaujinant daugiabutį, darbo turėjo ir miesto architektas.
„Birštonas, kaip kurortinis miestelis, rūpinasi savo išvaizda. Šis daugiabutis buvo renovuotas pirmasis kvartale, projektą prižiūrėjo miesto architektas, kad namo išvaizda atitiktų vieningą išplanavimą, todėl kiti daugiabučiai bus tvarkomi pagal šį pavyzdį. Ir rangovui tai buvo iššūkis, kadangi fasadas buvo nestandartinis, reikėjo derinti skirtingas medžiagas, sprendimus, sujungti plyteles su plokštėmis, taip pat šlaitinis čerpinis stogas turi savų ypatumų, bet rangovas susitvarkė“, – pasakoja renovacijos projekto administratorė Vilma Savukynienė.
Tuo metu Kuršėnų daugiabutį gyventojai ryžosi atnaujinti paskatinti gerųjų pavyzdžių iš aplinkinių namų, kurie buvo sutvarkyti pasinaudojus valstybės parama. Kaip pasakoja projekto administratorius Eimantas Kirkutis, šis namas jau buvo senas, o avarinės tarnybos važiuodavo bent kartą į mėnesį: „Visi vamzdynai, inžinerinės sistemos buvo nusidėvėjusios, tai kas nors sugesdavo, tai vamzdžiai trūkdavo, avarinės tarnybos nespėdavo važiuoti, ką nors sutvarkydavo, apsisukdavo ir vėl turėdavo grįžti. Gyventojai matė aplinkinius namus, kaip jie buvo sutvarkyti, todėl daugumos sprendimu nutarė pasinaudoti valstybės parama ir sutvarkyti pastatą iš pagrindų. Tai leido ne tik sumažinti šilumos energijos suvartojimą, bet ir iš esmės prikėlė pastatą naujam gyvenimui.“
Sumažėjo energijos sąnaudos
Po modernizacijos, Birštono daugiabučio energinio efektyvumo klasė iš E pakilo į B. Šiluminės energijos sutaupoma nuo beveik 300 kWh iki 100 kWh – dviem trečdaliais. Pasak projekto administratorės, gyventojai renovacijos metu atsijungė nuo centralizuoto šildymo, pasirinko šildytis dujomis, taip pat po projekto įgyvendinimo gali reguliuoti šilumos poreikį.
Be to, Birštono savivaldybė įsipareigojusi sutvarkyti miestelio aplinką, tad šis namas įrašytas į prioritetinę eilę. Tvarkomi šaligatviai, kiemai, praėjimai, kad gyventojams būtų ne tik gražiau, bet ir patogiau, gerinamos gyvenimo sąlygos.
Panašiais renovacijos rezultatais džiaugiasi ir Kuršėnų daugiabučio gyventojai: buvo pasiekta energinio efektyvumo B klasė, o sąskaitos už šildymą sumažėjo dvigubai. Be to, kiekviename bute įrengti termoreguliatoriai, todėl gyventojai individualiai gali susireguliuoti, kiek šilumos jiems reikia. Atnaujinant pastatą, buvo pasirinkta sutvarkyti viską, kas įmanoma.
„Sutvarkytas stogas, sienos, langai, balkonai, visos inžinerinės sistemos (karšto, šalto vandens, nuotekų, bendro naudojimo patalpų elektros instaliacija), netgi laiptinės suremontuotos. Po renovacijos, šis daugiabutis yra vienas iš mažiausiai šilumos energijos Šiaulių rajone suvartojančių gyvenamųjų namų“, – E. Kirkutis.
Mato gerus pavyzdžius, apsisprendžia
Kuršėnų daugiabučio atnaujinimo pavyzdys įkvepia ir kitus gyventojus priimti sprendimus. Pasak E. Kirkučio, maždaug 150 m spinduliu kitų daugiabučių gyventojai yra priėmę atitinkamus sprendimus arba procesai jau yra prasidėję.
„Pastebime, kad sutvarkius bent vieną pastatą rajone, kitų namų gyventojus įkalbėti praktiškai nebereikia. Žmonės labiau pasitiki kaimynais nei pašaliniais specialistais ir mato renovacijos naudą praktiškai“, – teigia pašnekovas.
Jo mintį patvirtina ir Birštono daugiabučio projekto administratorė V. Savukynienė: „Su renovacijos projektais pradėjau dirbti nuo 2015 m. pabaigos. Tuo laiku jau buvo kažkiek renovuotų daugiabučių, bet buvo daug nežinomųjų. Miestelis nėra didelis, žmonės tarpusavyje kalbasi, mato kitus pavyzdžius, gali palyginti. Dabar jau nebereikia gyventojų įtikinėti, realūs pavyzdžiai kalba už save, į mus kreipiasi tik dėl papildomos informacijos, gyventojai, kaimynai tarpusavyje pasikalba ir apsisprendžia.“
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šie daugiabučiai dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos inicijuoja APVA. Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai, tačiau prieš tai rekomenduojama susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą bei projekto privalumus gatvės, rajono ar net viso miesto mastu.
Apie konkurse dalyvaujančius projektus žmonės gali sužinoti nuo balandžio 7 d. Facebook paskyroje „APVA daugiabučių modernizavimas“ bei naujienų portale. Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsus bus galima atiduoti balandžio 21-27 d., o laimėtojai bus paskelbti balandžio 28 d.
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė
