Socialiniame tinkle pirkėja stebėjosi: „Paaiškinkite jūs man, kas čia per stebuklai?“
„Lidl“ prekybos tinkle apsipirkusi moteris minėjo nustebusi, kaip taip gali būti, kad vištiena po plovimo pakeičia spalvą.
„Kai pirkau buvo gražus kukurūzinis viščiukas. Numirkius ir nuplovus liko balta apsilupusi višta, geltonumas nusinėrė. Paaiškinkite jūs man, kas čia per stebuklai?“, – stebėjosi pirkėja.
Tiesa, užrašus ant gaminio pakuotės galima suprasti dvejopai: moters patalpintoje nuotraukoje ant pakuotės matyti du užrašai: viršuje – „kukurūzinis viščiukas“, o apačioje – „kukurūzinė spalva“.
Produkcija atitinka reikalavimus
Su vištienos tiekėju Lenkijoje susisiekęs parduotuvių tinklas „Lidl“ sako, kad visi gamintojo tiekiami viščiukai yra veisiami specializuotose, sertifikuotose fermose, o tai garantuoja jų atitikimą keliamiems reikalavimams.
Tiekėjo teigimu, kaip perduoda „Lidl“ atstovė žiniasklaidai Lina Skersytė, kiekvieno tokio parduodamo viščiuko atspalvis gali būti skirtingas.
„Kreipėmės į jį dėl šios prekės ir sulaukėme patikslinimo, kad tokio viščiuko atspalvis gali būti skirtingas – nuo šviesiai kreminės iki ryškios oranžinės spalvos.
Pasak tiekėjo, ar viščiukas yra ryškesnės, ar kiek blankesnės spalvos, priklauso nuo individualios paukščio charakteristikos. Spalvą lemiantys pigmentai yra paukščio raumenyse ir odoje, todėl nuplovus viščiuko odą vandeniu, buvo nuplautas odos epidermis ir viščiuko spalva tapo šviesesnė“, – paaiškinimą nuo vištienos tiekėjo perduoda L. Skersytė.
„Lidl“ atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad už produkto ženklinimą, kaip ir už etiketės informaciją ant jo, yra atsakingas gamintojas.
Teisinga informacija – verslininko pareiga
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pristatytoje medžiagoje skelbiama, kad vien per 2020 m. vien dėl maisto saugos ir kokybės tarnyba užregistravo ir ištyrė beveik 2 tūkst. vartotojų pranešimų. Ketvirtadalis jų – 26 proc. – pasitvirtino.
VMVT teigimu, dažniausiai vartotojai kreipiasi dėl įsigytų nekokybiškų ir nesaugių maisto produktų, pakitusio jų kvapo, konsistencijos arba skonio savybių, pažeistų kenkėjų arba pasibaigusio tinkamumo vartoti terminų, neteisingo ir klaidinančio produktų ženklinimo, netinkamų laikymo sąlygų.
Tarnybos teigimu, siekiama, kad konfliktiniais atvejais iškilusius nesusipratimus ar nesutarimus vartotojams pavyktų greitai ir geranoriškai išspręsti su prekybininkais ar viešojo maitinimo paslaugų teikėjais. VMVT teigia tam skiriantys nemažai dėmesio – inspektoriai konsultuoja tiek įmones, tiek vartotojus.
VMVT sako pastebintys, kad inspektorių nagrinėjamuose pranešimuose išlieka tendencija, kad bene dažniausiai į tarnybą kreipiamasi parduotuvėje ar iš turgaus prekiautojo nusipirkus nekokybiškų maisto produktų – per praėjusius metus tokių skundų gauta daugiau kaip 1,1 tūkst. – ketvirtadalis jų buvo pagrįsti.
Tuo metu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTTAT) primena, kad Civilinis kodeksas nustato verslininko pareiga, prieš sudarant vartojimo sutartį, aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie prekę ir pagrindines jos savybes.
„Pareiga įrodyti, kad informacija pagal atitinkamą straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius“, – numatoma Civiliniame kodekse.
VVTAT teigimu, jei vartotojas mano esąs suklaidintas prekės užrašo, jis turėtų raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo pasirinktą reikalavimą. Jei per 14 kalendorinių dienų nuo raštiško kreipimosi į pardavėją vartotojui nebus pateiktas atsakymas arba pardavėjo atsakymas vartotojo netenkins, jis turi teisę kreiptis į VTTAT dėl ginčo nagrinėjimo įstatyme įtvirtinta vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo ne teismo tvarka.