Jei ne Europos parama – ūkininkų laukai skęstų vandenyje, nes valstybė viena nepajėgi prižiūrėti melioracijos įrenginių.
Pasvalio rajono ūkininkai, vieni pirmųjų šalyje pasinaudoję šia parama, dėl derliaus gali būti ramūs. Žemės ūkio ministerija siekia pratęsti melioracijos projektų rėmimą. Melioruoti Pasvalio rajono ūkininko laukai – lygūs tarsi stiklas.
Daugiau nei tūkstantyje hektarų už europines lėšas renovuotos drenažo sistemos, todėl laukuose ilgai bus sausa.
„Prieš kokius ketverius metus jie pradėjo tvinti ir taip užtvino, kad buvo sunku dirbti. Reikėjo melioruoti, nieko amžino nėra ir ateina laikas reikia padaryti remontą, reikia tvarkytis“, – pasakoja Pasvalio rajono ūkininkas Vidas Gabriūnas.
Europinė parama laukams melioruoti skirta su sąlyga, kad susivieniję trys ūkininkai sukurtų asociaciją, tokių šalyje – per du šimtus. Vieni pirmųjų sukrutę Pasvalio rajono ūkininkai laukams melioruoti kiekvienas gavo per milijoną litų.
„Faktiškai už tuos pačius pinigus, už tą vieną milijoną rekonstrukcijos, remonto gali padaryti 500-uose hektarų, o dabar mes padarome 130-yje hektarų. Tai reiškia, pagrindinės arterijos, pagrindiniai rinktuvai pakeičiami, ištyrinėjami plotai“, – sako UAB „Pasvalio melioracija“ direktorius Juozas Stulga.
Panevėžio rajone nudrenuota 115 tūkstančių hektarų arba 90 procentų žemės.
„Dabar dedame plastikinius vamzdžius, jie izoliuoti. Manau, jei kokybiškai padarysime, garantija bus 10 metų, ir čia ne mažiau kaip 50 metų tarnaus tas drenažas“, – tikina UAB „Panevėžio melioracija“ direktorius Jonas Dambrauskas.
Lietuvoje melioruota net devyniasdešimt procentų žemių, tačiau valstybė viena nepajėgi prižiūrėti melioracijos sistemų. Jau panaudota per 600 milijonų litų 2007–2013 metams skirtos europinės paramos.
„Ūkininko aktyvumas irgi duoda rezultatų. Pasvalys buvo aktyvus ir įgyvendino 22 projektus, tačiau yra rajonų, kurie verkia, kad štai yra problemų su melioracija, tačiau kažkodėl pateikė tik vieną projektą. Paminėsime daugiau ūkininkų iš Aukštaitijos, Žemaitija pakankamai aktyvi, bet galėjo būti aktyvesnė“, – tvirtina žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Ministro teigimu, kartu su Latvija ir Estija siekiama, kad europinė parama laukams gaivinti būtų tęsiama iki 2020-ųjų.
