Vidutiniškai šie medikai dirba 3-7 darbo vietose, o rekordininkas net 11-oje darboviečių: keturiose valstybinėse ir septyniose privačiose. Įvardintas didžiausias atlyginimas – 44 tūkst.litų. Sveikatos apsaugos ministras sakė išsamų tyrimą atlikęs remiasi duomenimis, gautais iš „Sodros“.
Anot V.P. Andriukaičio, tą patį darbą dirbantys gydytojai skirtingose įstaigose, o kai kada ir gretimuose kabinetuose, gauna kelis kartus besiskiriančius atlyginimus neatsižvelgiant nei į gydytojo kvalifikaciją, nei į darbo krūvį.
Komentuodamas Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyrimo rezultatus, šios ministerijos Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas Jonas Bartlingas portalui balsas.lt patvirtino: skirtumai labai dideli. Anot jo, ministerijai didelį rūpestį kelia tai, kad dalis sveikatos priežiūros darbuotojų dirba daugiau nei vienu etatu, o jauni gydytojai dirba už minimalų atlyginimą.
„Niekas negali pasakyti kur yra ta riba – mažas ar nemažas atlyginimas, tačiau asmenys, turintys tą pačią kvalifikaciją, už tą patį darbą gauna skirtingą atlyginimą. Pavyzdžiui, atlikus auditą vienoje rajono centrinėje ligoninėje nustatyta, kad administracijos darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra netolygus, tos pačios specialybės gydytojų darbo užmokestis už tą patį darbo krūvį skiriasi net du tris kartus. Beje, savivaldybės pavaldumo įstaigose auditas atliekamas labai retai, o Darbo kodekso pažeidimai nėra fiksuojami. Kolektyvinių sutarčių praktika taip pat nėra veiksminga, o dažniausia kolektyvinių sutarčių net nėra“, – pasakojo jis.
Anot J. Bartlingio, ministerija nustatė, yra gydytojų, kurie dirba 2-3 įstaigose ir gauna 15-20 tūkst. litų, yra asmenų dirbančių 5-7 įstaigose ir gaunančių iš viso 10 tūkstančių. „O jauni gydytojai negali rasti darbo arba jiems pasiūloma dirbti nepilnu etatu už minimalių darbo užmokestį. Netolygūs ir neadekvatūs atlyginimai kelia socialinęs įtampą“, – pridūrė jis.
Pasak vienoje sostinės poliklinikų 15 metų dirbančios Astos S., jei nedirbtų keliais etatais ar neparasimanytų papildomų pinigų, gydytojai neišgyventų. „Norėdami išgyventi gydytojai ima kyšius, dirba privačiame ir viešame sektoriuje, valstybinių poliklinikų klientus siunčia į savo privačius kabinetus“. Kitaip sakant, renkasi algą plius „paildomas pajamas“, – aiškina ji.
Apie orų atlyginimą kaip vieną kovos su korupcija būdų užsimena ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka.
„Suprantama, Lietuvoje gydytojai neuždirba tiek, kiek uždirba turtingose pasaulio valstybėse. Tačiau padaryti, kad tie pinigai, kurie yra, pasiektų gydytojus legaliai – kaip darbo užmokestis – pagrindinis uždavinys. Gydytojas turi gauti atlyginim ne vokelyje, ne į kišenę slėpdamasis koridoriuje, o į banko sąskaitą ar kasoje darbovietėje“, – pabrėžia jis. R. Zienka priduria, kad be formalių teisinių procedūrų sukūrimo, įgyvendinti šį uždavinį padėtų aktyvus medikų ir pacientų antikorupcinis švietimas. Todėl STT visada palaiko įvairias vyriausybines ir ypatingai nevyriausybinių organizacijų akcijas bei pilietines iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti skaidrumą, STT taip pat palankiai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos pastangas suskaičiuoti ir perskirstyti finansinius išteklius, kad būtų subalansuoti sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
„Žinoma, būtina užtikrinti, kad medikai gautų atlyginimus, kurie atitinka jų darbą. Tačiau man iki šiol neteko matyti jokių skaičiavimų, kiek papildomų lėšų reikia tokiai reformai“, – atkreipia dėmesį „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergėjus Muravjovas.
Parengta bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija
