Šiandien Aplinkos ministerijoje surengtas Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos, kuria siekiama pagerinti visuomenės gyvenimo sąlygas ir išsaugoti aplinką, baigiamasis renginys.
Jo metu pristatytas ir specialus leidinys, kuriame aptariami beveik devynerius metus Lietuvoje vykdytų aplinkosauginių ir kitų projektų tikslai, uždaviniai, reikšmė, pristatomi pasiekti rezultatai.
Mažųjų projektų programą Lietuvoje inicijavo Jungtinių Tautų vystymo programa, rėmė Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos, Pasaulio bankas, Didžiosios Britanijos ambasada, kitos institucijos.
Projektų organizatorius, vadovus ir dalyvius pasveikinęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pabrėžė: Mažųjų projektų programos vykdymas pademonstravo, jog bet kurios šalies aplinkos problemos gali būti sėkmingai sprendžiamos tuomet, kai atsižvelgiama į vietinių žmonių norus ir poreikius.
Būtent todėl į projektų įgyvendinimą buvo įtrauktos bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos, siekiančios globoti aplinką ir skatinti darnų vystymąsi. “Kitaip tariant, žmonėms buvo suteikta galimybė pagerinti savo gerbūvį, gyvenimo sąlygas, “išgydyti” aplinką”, - sakė G. Kazlauskas.
Jungtinių Tautų vystymo programos vadovė Lietuvoje Lyra Jakulevičienė tvirtino, jog programos vykdymo metu įgyvendinti 104 projektai, kurie pagerino 190 tūkst. Lietuvos gyventojų gerovę. Įkurti 105 ekologiniai ūkiai, įgyvendinta 369 nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių apsauga ir t.t.
Žemės ūkio ministerijos atstovė Jurgita Stakėnienė turėjo kelias progas betarpiškai susipažinti su projektų rezultatais: ji ragavo Kelmės rajono Budraičių kaime ekologiškai išaugintų daržovių, matė, kaip jas perdirba į programą įtrauktos kaimo moterys, kaip žmonės išmoksta ekologiškai dirbti. Kituose rajonuose didelio susidomėjimo sulaukė biotualetų konstrukcijos, biokuro apšildomų namų projektai.
Beveik devynerius metų gyvavusios programos ataskaitą pateikė jos vadovė, viešosios įmonės “Darnaus vystymo iniciatyvos” direktorė Neda Leonavičiūtė. Ji pasakojo, kad Lietuvoje programa pradėjo veikti 2000 m. - esminių politinių, socialinių ir ekonominių pokyčių metu. Nuo to laiko pasaulinė programa išsiplėtė nuo 54 iki 120 šalių, tarp kurių mūsų šalis buvo viena pirmųjų. Deja, Lietuva tapo ir viena pirmųjų pasaulyje šalių, kurioje šios programos vykdymas buvo sustabdytas, o programa uždaryta.
Programa kėlė uždavinius daryti teigiamą poveikį aplinkai, tenkinti bendruomenių poreikius, skatinti partnerystę šviesti visuomenę, daryti įtaką aplinkosaugos politikai. Anot pranešėjos, beveik visi tikslai buvo pasiekti. Programa savo laiku buvo novatore ir praktinių aplinkosaugos darbų pradininke šalyje. Ji reikšmingai prisidėjo prie biologinės įvairovės nacionalinės politikos vystymo. Programos dėka šalyje kasmet sutaupoma 2 300 megavatų energijos, beveik 8 tūkst. megavatų energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Per 8 su puse metų įsteigti mažiausiai 105 nauji ekologiniai ūkiai, apimantys 2101 ha plotą, 3900 ha taikomos agrarinės aplinkosaugos priemonės.
Paskaičiuotas ekonominis poveikis rodo, kad 11 260 gyventojų gavo tiesioginės ekonominės naudos. Visa projektų generuotų ar sutaupytų lėšų suma sudaro per 3 milijonus litų PER METUS. Sukurtos 48 nuolatinės darbo vietos ir 360 laikinos.
Programos atlikto tyrimo pagrindinė išvada: Mažųjų projektų programa pagerino aplinkos būklę Lietuvoje, įtakojo aplinkosaugos politiką ir pademonstravo vietos iniciatyvų darnumą, efektyvumą ir inovacijas. Organizatoriai teigia, kad didžiausias projekto reikšmingumas – į projektų vykdymą įtraukti ir apmokyti vietiniai gyventojai.
