Nuo rugsėjo pradžios įsigaliojo naujos teisinės formos įmonė – mažoji bendrija (MB). Aiškinomės, kada ši veiklos forma gali pasiteisinti ir kokie pavojai tyko norinčiųjų jas steigti.
Pranašumų yra...
MB pranašumas, palyginti su individualiomis įmonėmis (IĮ) ar ūkinėmis bendrijomis (ŪB), yra tas, kad jos yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad MB bankroto atveju jos nariai neatsako asmeniniu turtu, o rizikuoja tik tuo turtu, kurį pervedė į bendriją.
„MB nėra reikalavimo dėl minimalaus kapitalo dydžio, bendrija neprivalo turėti vadovo, o verslo egzistavimas paremtas asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu“, – tvirtina Ūkio ministerijos specialistai.
Taip pat lankstesnis yra pelno išmokėjimas – esant poreikiams galima gauti avansinį pelną dar nesibaigus finansiniams metams. Vis dėlto, kaip pažymi advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Agnietė Žukauskaitė, jei pasibaigus finansiniams metams paaiškėja, kad MB patyrė nuostolių ar turi mažesnį nei avansu išmokėtas pelną, bendrijos nariai privalo grąžinti permokėtą pelno dalį. Vis dėlto praktikoje ne visuomet pavyksta sėkmingai išieškoti lėšas iš fizinių asmenų.
MB patrauklumas gali paskatinti kitų veiklos rūšių persiorientavimą į MB, tačiau Ūkio ministerija nedrįso prognozuoti, kiek juridinių asmenų nuspręs tai padaryti.
...bet trūkumai atbaido
„Sorainen“ advokatų manymu, pagrindinis MB trūkumas yra galimai mažesnis verslo partnerių pasitikėjimas bendrija, mažiau palankus požiūris į verslo santykius su MB.
„Turint omenyje, kad MB narių atsakomybė yra ribota ir steigiant MB nereikalingos didelės investicijos, MB nariai (palyginti su IĮ savininkais ir UAB akcininkais) mažai kuo rizikuoja, todėl verslą gali vykdyti neatsakingai, priimti pernelyg rizikingus sprendimus“, – priežastis vardija A. Žukauskaitė.
Antra šio nepasitikėjimo priežastis, pasak teisininkės, susijusi su minimalių kapitalo reikalavimų nebuvimu. „MB verslo partneriai negali būti tikri, kad MB turės pakankamai lėšų tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimus“, – sako „Sorainen“ teisininkė ir pridėjo, kad UAB ši rizika yra kiek mažesnė, nes sumažėjus įstatiniam kapitalui akcininkai įpareigoti imtis tam tikrų veiksmų.
Be to, MB nariai turi galimybę bet kada pasitraukti iš bendrijos ir atsiimti savo įnašą, o tokiu atveju sumažėjus MB turtui gali nebelikti pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, pabrėžia A. Žukauskaitė.
Galimybė steigti MB atsirado prieš kelias savaites ir šiuo metu, Registrų centro duomenimis, įregistruota apie 20 mažųjų bendrijų. Ūkio ministerija ketina stebėti naujojo įstatymo įgyvendinimą ir savo išvadas ketina pateikti praėjus pusantrų metų nuo jo įsigaliojimo.
Apibendrinant galima teigti, kad MB gali pasiteisinti tuomet, kai pradėdami verslą neturite didelių investicijų ir nenorite rizikuoti asmeniniu turtu. Norintiems steigti šeimos ar kitą nedidelį verslą tai būtų patraukli verslo forma. Vis dėlto, anot A. Žukauskaitės, dėl mažesnio verslo partnerių pasitikėjimo gali tapti sunku gauti kreditą ar susirasti naujų verslo partnerių.
„Dėl šios priežasties MB gali būti patrauklesnė kaip pradinis verslo plėtros etapas, vėliau ją pertvarkant į kitas verslo formas“, – tvirtina teisininkė.
Mindaugas SAMKUS
